Pranas Ancevičius
| Pranas Ancevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1905 m. vasario 11 d. Laužuose, Raseinių apskritis |
| Mirė | 1964 m. balandžio 16 d. (59 metai) Okvilyje, Kanada |
| Veikla | žurnalistas, literatūros kritikas, politinis veikėjas |
| Alma mater | 1927 m. Lietuvos universitetas |
Pranas Ancevičius (slapyv. F. Rogūza; 1905 m. vasario 11 d. Laužuose, Raseinių apskritis – 1964 m. balandžio 16 d. Okvilyje, Kanada) – žurnalistas, literatūros kritikas, politinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augo neturtingų valstiečių šeimoje.[1] 1922–1927 m. Lietuvos universiteto Humanitarinio fakulteto studentas. 1925 m. įstojo į LSDP,[1] dalyvavo jos veikloje. 1926–1927 m. organizacijos „Žaizdras“ pirmininkas, „Kultūros“ būrelio narys. 1925–1927 m. periodikoje rašė apie lietuvių literatūrą, literatūros visuomeninį vaidmenį. Priklausė socialdemokratų jaunimo sąjungai Žiežirba.[1]
1927 m. rugsėjo 16 d. suimtas kaip Tauragės sukilimo dalyvis, bet, užstojus jo dėstytojui universitete J. Tumui-Vaižgantui, paleistas, rugsėjo 30 d. emigravo į Rygą. Spalio 5–6 d. Rygoje vykusioje socialdemokratų emigrantų konferencijoje jis buvo sekretorius ir rezoliucijos komisijos narys.[2] Vėliau vadovavo vienai Lietuvos socialdemokratų partijos grupei Lenkijoje. Spalio 11 d. – į Lenkijos okupuotą Vilnių. Dalyvavo plečkaitininkų veikloje, redagavo laikraštį „Pirmyn“. 1928 m. išvyko studijuoti į Krokuvą.[2] Rugpjūčio 22 d. LSDOU I konferencijoje skaitė pranešimą „Dėl ko ir už ką kovojama su A. Smetonos diktatūra“. 1929 m. rugsėjo 7–8 d. II LSDOU konferencijoje Vilniuje išrinktas prezidiumo nariu ir LSDOU Vykdomojo komiteto antruoju sekretoriumi. 1930 m. spalio 15–16 d. III LSDOU konferencijoje Berlyne paskirtas sekretoriumi Lenkijai. Baigė Vilniaus universiteto Teisių fakultetą. Po 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai jis buvo ištremtas iš Vilniaus į Varšuvą.
1939–1940 m. laikraščio „Lietuvos žinios“ korespondentas Berlyne. 1940 m. dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto steigiamajame susirinkime Berlyne. 1943–1944 m. advokatavo. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją.
1949 m. emigravo į Kanadą. Bendradarbiavo „Naujienose“. Dirbo Kanados lietuvių socialdemokratų sąjungoje.[3][4] Įstojo į Bendradarbiavimo sandraugos federaciją (Co-operative Commonwealth federation; CCF), demokratinę socialistinę Kanados partiją, ir kaip jos atstovas dalyvavo Kanados parlamento rinkimuose.[5]
1964 m. balandžio 14 d. jis pasitraukė iš gyvenimo.[6]
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vedė mokytoją Pauliną Tamulevičiūtę, 1934 m. liepos 7 d. šeimoje gimė pirmoji dukra - Ingrida, o 1937 m. vasario 11 d. - antroji, Saulė.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Remigijus Misiūnas. Apie Praną Ancevičių ir jo 1939-uosius. Iš: Pranas Ancevičius, Varšuva-Vilnius: 1939 ruduo: Reportažai ir atsiminimai, Vilnius: bonus animus, 2019, p. 10.
- ↑ 2,0 2,1 Remigijus Misiūnas, Apie Praną Ancevičių ir jo 1939-uosius, p. 11.
- ↑ Vytautas Kazimieras Alseika. Pranas Ancevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 477 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 23 psl.
- ↑ Remigijus Misiūnas, Apie Praną Ancevičių ir jo 1939-uosius, p. 19.
- ↑ Remigijus Misiūnas, Apie Praną Ancevičių ir jo 1939-uosius, p. 20.
- ↑ Remigijus Misiūnas, Apie Praną Ancevičių ir jo 1939-uosius, p. 13.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Šlekys. Ancevičius, Pranas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2