Povandeninis laivas (filmas)


Povandeninis laivas


Pavadinimas	Das Boot
Kilmės šalis	Vakarų Vokietija
Režisierius	Wolfgang Petersen
Prodiuseris (-iai)	Günter Rohrbach
Scenaristas (-ai)	Wolfgang Petersen
Kompozitorius	Klaus Doldinger
Vaidina	Jürgen Prochnow Herbert Grönemeyer Klaus Wennemann
Metai	1981
Žanras	Karinė drama
Pagal knygą	Lothar-Günther Buchheim „Das Boot“
Trukmė	149 min. 209 min. (rež. versija) 293 min. (nekarpyta)
Kalba	vokiečių, anglų , prancūzų
Platintojas	Columbia Pictures
Biudžetas	32 mln. DM ($12 mln.) (€24,3 mln., 2009 m.)
Pajamos	84 970 337 JAV dol.
IMDb įrašas

Povandeninis laivas (vok. Das Boot) – 1981 m. Vokietijos epinis karinis filmas. Scenarijų filmui parašė ir jį režisavo Wolfgang Petersen, prodiusavo Günter Rohrbach. Pagrindinius vaidmenis atliko Jürgen Prochnow, Herbert Grönemeyer ir Klaus Wennemann. Filmas nufilmuotas „Bavaria Film“ studijoje. Išleistos kelios filmo versijos: teatrinė, TV mini serialas, kasetinės versijos, besiskiriančios trukme.

Filmas „Povandeninis laivas“ yra vokiečių rašytojo Lothar-Günther Buchheim 1973 m. to paties pavadinimo romano adaptacija. Filmo veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais, pasakojama fiktyvi istorija apie U-96 povandeninį laivą ir jo įgulą. Filme perteikiamas tiek mūšio metu vyraujantis jaudulys, tiek bevaisės medžioklės sukeliamas nuobodulys. Laivo įgula vaizduojama kaip paprastų žmonių, trokštančių padaryti viską savo bendražygių ir šalies labui, grupė.

Scenarijuje perteikti ir kai kurie tikri U-96, VIIC klasės povandeninio laivo, žygdarbiai. Filmo kūrime dalyvavo ir tikrojo U-96 kapitonas Heinrich Lehmann-Willenbrock bei U-219 laivo pirmasis kapitono padėjėjas Hans-Joachim Krug.

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Filmas pasakojamas leitenanto Vernerio, kuris kaip karo korespondentas paskiriamas plaukti šiuo laivu, požiūriu. Povandeninio laivo U-96 įgula išplaukia iš La Rošelio uosto, džiaugsmingai šūkaujant juos išlydinčiai žmonių miniai. Verneriui aprodomas laivas. Laikui bėgant jis pastebi ideologinius skirtumas tarp naujų įgulos narių ir užsigrūdinusių veteranų, ypatingai kapitono, kuris, jausdamas kartėlį, laikosi ciniško požiūrio į karą. Nauji nariai, įskaitant Vernerį, dažnai tampa pajuokos objektais tarp senesnių, susibičiuliavusių įgulos narių. Po virtinės nuobodžių dienų įgulos nuotaika pakylėja, kuomet kitas vokiečių povandeninis laivas aptinka priešų konvojų. Laivo įgula netrukus susiduria su britų eskadriniu minininku ir yra apšaudomi giluminiais užtaisais. Jie vos pasprunka, patyrę nedidelius nuostolius.

Kitas tris savaites įgula yra priversta iškęsti ilgalaikę, nuožmią audrą. Vyrų nuotaika pamažėle krenta. Netrukus po audros įgula aptinka britų konvojų ir staigiai iššauna tris torpedas, nuskandindami du laivus. Tačiau juos pastebi eskadrinis minininkas, tad jiems tenka nirti gilyn žemiau nustatyto povandeninio laivo nirimo limito. Puolimo metu vyriausiajam mechanikui Johanui pakrinka nervai, tad jį tenka sutramdyti. Laivas patiria didelę žalą, bet galop įgulai pavyksta naktį išnirti į paviršių. Jie išvysta liepsnojantį priešų tanklaivį ir norėdami jam padėti nuskęsti, iššauna torpedas. Pasirodo, kad laive dar buvo likę gyvų žmonių. U-96 įgula stebi kaip besigelbstintys liepsnojančio laivo jūreiviai plaukia link jų. Kapitonui davus įsakymą, laivas nuplaukia šalin, palikdamas skenduolius likimo valiai.

Išsekusi įgula nekantriai laukia sugrįžimo į La Rošelį Kalėdų metu, bet laivui įsakoma plaukti į Speciją (Italija), o tai reiškią, kad jiems reikės prasibrauti pro Karališkojo laivyno tankiai saugomą Gibraltaro sąsiaurį. U-96 slapta nakčiai prisišvartuoja Vigo (Ispanija) prieplaukoje tam, kad pasipildytų kuro, torpedų ir kitų atsargų.

Laivui besiartinant prie Gibraltaro, jį staiga užpuola britų naikintuvas. Sužeidžiamas šturmanas. Kapitonas įsako plaukti visu greičiu tiesiai į pietus, link Afrikos pakrantės. Artinantis britų laivams, U-96 įgula yra priversta nirti. Po smarkaus apšaudymo laivas tampa nekontroliuojamas ir grimzta gilyn. Nuo sutraiškymo dėl didelio slėgio laivą išgelbsti tik tai, kad jis nugrimzta ant jūros dugno, stulbinančiame 280 m gylyje. Įgula iš nevilties bando sutaisyti laivo įrengimus iki kol pasibaigs deguonies atsargos. Po daugiau nei 16 val. jiems stebuklingai pavyksta iškilti į paviršių, susprogdinant vandens balastą.

Išvargusi įgula prisišvartuoja La Rošelyje Kūčių išvakarėse. Staiga juos užplūsta Sąjungininkų pajėgų antskrydis, kurio metu žūva dauguma įgulos narių. Po antskrydžio laivo bunkeryje pasislėpęs Verneris suranda sunkiai sužeistą kapitoną, kuris susmunka nuskendus jo laivui. Verneris iš baimės sustingusiu veidu nužvelgia suniokotą aplinką.

Atsiliepimai

Filmo biudžetas sudarė 32 mln. Vokietijos markių (apie 24,3 mln. eurų, 2009 m.); tai vienas brangiausių ir geriausių filmų Vokietijos kino istorijoje. Kino teatruose jis surinko per 80 mln. JAV dolerių (205 mln. JAV dol. 2013 m. kainomis) ir sulaukė kritikų pripažinimo bei didelio pasisekimo tiek Vokietijoje, tiek užsienyje. 55-ojoje Oskarų teikimo ceremonijoje filmas pelnė 6 Oskaro nominacijas (režisūra, scenarijus, montažas, garsas, garso montažas ir filmavimas).

Tarp kitų filmų apie povandeninius laivus šis išsiskiria neprilygstamu įtampos ir realizmo vaizdavimu. Žurnalas „Empire“ savo 100 geriausių pasaulio kino filmų sąraše filmui „Povandeninis laivas“ skyrė 25-tą vietą.^[1] Tinklalapyje Rotten Tomatoes filmas įvertintas 98 % teigiamų recenzijų (2013 m. duomenys).^[2]