Leonas IX
| Leonas IX | |
|---|---|
| 152-asis Popiežius | |
| |
| Gimimo vardas | vok. Bruno von Egisheim-Dagsburg |
| Gimė | 1002 m. birželio 12 d. Elzasas, dabartinė Prancūzija |
| Mirė | 1054 m. balandžio 19 d. (51 metai) |
| Palaidotas (-a) | Šventojo Petro bazilika, Roma |
| Tautybė | vokietis |
| 152-asis Popiežius | |
| Išrinktas | 1049 m. vasario 12 d. |
| Baigė | 1054 m. balandžio 19 d. |
| Pirmtakas | Damasas II |
| Įpėdinis | Viktoras II |
 Vikiteka |
Leonas IX |
Leonas IX (Leone IX, gimimo vardas vok. Bruno von Egisheim-Dagsburg, gimė 1002 m. birželio 12 d. Elzaso regione, kuris tuo metu priklausė Vokietijai – mirė 1054 m. balandžio 19 d., palaidotas Šv. Petro bazilikoje, Romoje) – Popiežius nuo 1049 m. vasario 12 d. iki mirties. Romos Katalikų Bažnyčios pripažintas šventuoju (šventė – balandžio 19 m.), vienas reikšmingiausių vokiečių kilmės popiežių viduramžiuose.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Leonas IX kilęs iš vokiečių didikų šeimos, tolimas Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Konrado II giminaitis. Dvasininko išsilavinimą įgijo Tuli mieste, kur tapo kanauninku. Įšventintas kunigu dirbo Šv. Romos imperatoriaus Konrado II kancleriu. 1026–1051 m. Tulio vyskupas. Daug prisidėjo prie vienuolynų reformos, kūrė vienuolinius centrus.
Mirus Damasui II proteguojant Šv. Romos imperatoriui Henrikui III kanoniniu būdu (Romos dvasininkijos ir romiečių) išrinktas popiežiumi. 1048 m. gruodį Vormso susirinkime dėl jo kandidatūros sutiko tiek imperatorius, tiek Romos miesto atstovai. Tačiau Bruno, matyt norėdamas laikytis kanoninių tradicijų, pareikalavo, kad dėl jo kandidatūros būtų laisvai balsuojama Romoje. Atvykus 1049 m. vasarį į Romą dvasininkų ir Romos atstovų išrinktas popiežiumi Leonu IX.
Viena pirmųjų naujo popiežiaus užduočių buvo sustiprinti Bažnyčią po keliasdešimt metų trukusios suirutės valdant Benediktui IX ir trumpalaikiams popiežiams. Sušaukus Romoje vadinama Velykų sinodą buvo pareikalauta iš dvasininkų laikytis celibato, griežtai pasmerkta simonija (prekyba dvasininkų pareigomis). Popiežius aktyviai keliavo po Italiją, Prancūziją, Vokietiją, sušaukė vietinius Bažnyčios susirinkimus Maince, Reimse, kuriuose buvo pakartoti raginimai laikytis Bažnyčios tradicijų, celibato.
Grįžus popiežiui į Romą 1050 m. balandžio 29 d. buvo sukviestas antras Velykų sinodas, kuriame pasmerktos erezijos. Tais pačiais metais popiežius dalyvavo sinoduose Salerne, Siponte, Verčlio miestuose. Rudenį aplankęs Vokietiją, į Romą grįžo pavasarį kaip tik į trečiąjį Velykų sinodą, kuriame iškeltas klausimas dėl pakartotinio dvasininkų, kurie įtariami simonija, įšventinimo. Siekdamas reformuoti Bažnyčią sutelkė grupę bendraminčių, kurie vėliau tapo žymiais Bažnyčios veikėjais. Sumažino italų dvasininkų įtaką kurijai. Siekdamas sustiprinti popiežiaus autoritetą Konstantinopolio patriarcho atžvilgiu 1049 m. Reimso sinodas pripažino Leonui IX universaliąją ir apaštališkąją viršenybę Bažnyčioje (Universalis ecclesiae primas et apostolicus). Jis suteikė privilegijų daugiau kaip 160 vienuolynų. [1]
Po ketvirtojo Velykų sinodo 1053 m. Leonas IX su italų ir vokiečių savanorių armija surengė karo žygį prieš Pietų Italijos vienuolynus ir bažnyčias niokojančius normanus. 1053 m. gegužės 15 d. popiežiaus armija buvo visiškai sutriuškinta, pats popiežius paimtas į nelaisvę. Kalintas Benevente 1053 m. gegužę – 1054 m. kovą. Netrukus po sugrįžimo į Romą mirė balandžio 19 dieną.
Leonas IX buvo pirmasis popiežius, kuris oficialiuose dokumentuose minėjo ir rėmėsi suklastotu Konstantino I dovanojimo raštu Donatio norėdamas įtvirtinti savo kaip pasaulietinio ir dvasinio vadovo pirmumą. Popiežius įtikinėjo Konstantinopolio patriarchą, kad dovanojimo raštas yra originalus, ir tik Petro įpėdinis Romoje yra teisėtas viso Bažnyčios vadovas. Patriarchui atmetus popiežiaus pirmumo teisę Katalikų Bažnyčioje įvyko didžioji schizma tarp rytų ir vakarų bažnyčių (pora mėnesių po Leono IX mirties).
Prieš savo mirtį popiežius pasiuntė legatų misiją į Konstantinopolį derėtis su patriarchu Mykolu Kerelarijumi. Nepavykus susitarti 1054 m. liepos 16 d. legatai iškilmingai padėjo ekskomunikos bulę ant altoriaus Šv. Sofijos bažnyčioje ir grįžto į Romą. Nors tuo metu popiežius Leonas IX jau buvo miręs ir bulė neturėjo jokios galios, patriarchas ekskomunikavo popiežiaus legatus ir tai laikoma oficialiu bažnyčių skilimu.
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Pirmtakas Popiežius Damasas II |
 PopiežiusLeonas IX 1049 - 1054 |
Įpėdinis Popiežius Viktoras II |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Jurevičius. Leonas IX. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 12 psl.