Pereiti prie turinio

Polas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Polo varžybos.

Polas (pers. چوگان‎ = Chōwgān) – komandinis sportas, kuris jungia riedulio ir žirgų sporto elementus.[1] Vienas seniausių komandinių sportų.[2]

Žaidimo metu dvi komandos po keturis raitus žaidėjus lazdomis mušinėja kamuolį. Aikštės ilgis 274 m., plotis 146 m (su sienele) arba 183 m (be sienelės). Tikslas – riedmušomis įvaryti riedulį į varžovų vartus. Žaidžiama 4 arba 8 kėliniai po 7,5 minutes. Tarp kėlinių būna 35 minučių pertraukos. Žaidėjai gali keisti žirgus rungtynių ir pertraukų metu.

Vienu iš šiuolaikinio polo pirmtakų laikomas Azijoje kilęs raitelių žaidimas čouganas.

Polas kilo senovės Tibete ir išplito likusioje Azijos dalyje; esama įrodymų, kad jis egzistavo Persijoje jau 525 m. prieš Kristų. Šiuolaikinį polą išgarsino Jungtinė Karalystė ir Indija, o vėliau jis labai paplito Argentinoje, JAV, pietvakarių Europoje.

Nuo 1900 m. iki 1936 m. polas buvo Olimpinė sporto šaka. Nuo 1949 m. vyksta Pasaulio polo čempionatai.

  1. Polas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 477 psl.
  2. „THE HISTORY OF POLO“. argentinapolo.com. Suarchyvuota iš originalo 18 December 2019. Nuoroda tikrinta 9 August 2018.