Plutarchas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Plutarchas | |
---|---|
Plutarchas | |
Gimė | ~ 46 m. Chaironėja |
Mirė | 120 m. (~74 metai) |
Veikla | graikų rašytojas, istorikas, biografas, eseistas ir filosofas. |
Vikiteka | Plutarchas |
Mestrijus Plutarchas (gr. Πλούταρχος, geriau žinomas kaip Plutarchas; apie 46 m. – 120 m.) – graikų rašytojas, istorikas, biografas, eseistas ir filosofas.
Plutarchas gimė žymioje Bojotijos šeimoje, Chaironėjoje, mieste, kuris buvo apie dvidešimt mylių į rytus nuo Delfų. Jis sukūrė Paralelines biografijas ir Moralia.
Savo kūriniuose dažnai kalbėdavo apie save, draugus, pažįstamus. Jis gynė tradicinę buitį, religiją, kitas klasikinių laikų vertybes. Jo tikslas buvo heleniškumo atgaivinimas. Išliko apie šimtą Plutarcho veikalų. Kūriniai sudaro dvi grupes: „Dorovės traktatai“ ir „Paralelinės biografijos“.
Paralelinės biografijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plutarchas labiausiai išgarsėjo „Paralelinėmis biografijomis“. Tai dvidešimt tris poras sudarančios po dvi sujungtos graikų ir romėnų biografijos. Skiriami du gyvenimo aprašymų tipai:
- tarsi pagal anketos klausimus parašytos biografijos, nurodančios įvairias veikėjo savybes, gyvenimo įvykius;
- retorinio tipo biografijos, kuriose emociškai įvertinami veikėjai, peikiami arba giriami.
Plutarcho biografijos nepriklauso nei vienam tipui. Jis nesilaikė chronologijos, rubrikų, stengėsi sukurti nenutrūkstamą pasakojimą, kurio mintys juda asociatyviai.
Dramatiškos scenos kaitaliojasi su neutraliomis. Rašytojas su skaitytojais dalijasi abejonėmis, jis nėra nusprendęs geras ar blogas yra žmogus. Jo biografija – tai moralinis – psichologinis etiudas, kurio pradžioje vyksta pokalbis su įsivaizduojamu pašnekovu (diatribė). „Paralelinės biografijos“ – tai pasakojimai apie valstybių veikėjų gyvenimą. Nėra poetų, filosofų, muzikantų biografijų. Keturiolika graikiškų biografijų skirtos polio veikėjams, dar trys parodyti kaip klasikinių tradicijų puoselėtojai.
Romėnų gyvenimai eina nuo seniausiųjų laikų iki respublikos pabaigos. Tai rodo Plutracho simpatijas klasikinei polio ideologijai.
Trečias originalus Plutarcho bruožas – biografijų diados (jungimas po dvi). Dauguma diadų turi bendrą įžangą ir pabaigą. Pradžioje išdėstomi veikėjų bendrumai, pabaigoje – skirtumai. Stengiamasi gretinti panašaus likimo vyrus (pvz., Tesėją ir Romulą sieja panašus istorinis vaidmuo). Plutarchas domėjosi pavergėjais romėnais, nes norėjo sujungti graikus ir romėnus, parodyti, kad romėnai nėra barbarai, o graikai – niekingi. „Paralelinėse biografijose“ stengiamasi parodyti, kad graikai prilygsta romėnams ir politine veikla, ir karo žygiais, teigiama, kad romėnų laimėjimai yra graikų dvasinės kultūros pamėgdžiojimas (Poplikola – Solono pamėgdžiotojas; Fabijus Maksimas panašus į Tukididą).
Plutarchas buvo klasikinio graikų polio idealo garbintojas ir didelis Graikijos patriotas. Taip pat daug dėmesio skyrė žmogaus būdui, psichologiniams niuansams. Daugiausia kalba apie gėrį. Plutarcho žymių veikėjų gyvenimo aprašymai buvo labai mėgiami ir turėjo įtakos biografinio romano ir biografinės apysakos žanrų formavimuisi.
Aleksandro gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plutarcho „Aleksandro gyvenimas“ yra vienas iš 5 išlikusių šaltinių apie makedoniečių užkariautoją, Aleksandrą Didįjį. Kūrinyje yra anekdotų ir įvykių aprašymų, kurių nėra jokiame kitame šaltinyje. Aprašytas ankstyvojo romėnų karaliaus Numa Pompilius portretas taip pat turi unikalios informacijos apie ankstyvąjį Romėnų kalendorių.
Pyro gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Plutarcho parašytas Pyro gyvenimas yra kertinis tekstas, nes tai pagrindinis istorinis dokumentas iš Romos istorijos periodo nuo 293 iki 264 metų pr. m. e. Nėra išlikę nei Dionisijaus, nei Livijaus tuo metu rašytų tekstų.