Pipetė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pipetė - stiklinis vamzdelis (pranc. Pipette) nedideliam kiekiui skysčių siurbti, lašinti, matuoti.

Pipečių rūšys

Nuo seno žinomos stiklinės cheminės pipetės - ilgi graduoti stikliniai vamzdeliai, į kuriuos skystis įsiurbiamas burna (saugantis, kad skystis nepatektų į burną) arba gumine kriauše (kai dirbama su agresyviomis medžiagomis). Pirštu užspaudus viršutinę pipetės vamzdelio angą, atmosferos slėgis atlaiko pipetėje esančio skysčio stulpelio slėgį. Pirštu atleidžiant viršutinę angą dozuojama, kiek skysčio išleidžiama. Tačiau šių pipečių tikslumas menkas.

Paskutiniais dešimtmečiais cheminėse ir biologinėse laboratorijose naudojamos mechaninės pipetės su stūmokliais, leidžiančios gerokai tiksliau dozuoti skysčius ir išlaikyti sterilumą.

Medicininės pipetės naudojamos skysčiams lašinti į akis, ausis, nosį. Senoviškos konstrukcijos medicininės pipetės būdavo sudarytos iš stiklinio vamzdelio, kurio vienas galas buvo ištemptas ir baigdavosi siaura angele, pro kurią būdavo įsiurbiami ir lašinami skysčiai. Ant antro galo būdavo užmautas elastingas aklinas guminis vamzdelis, kurį paspaudus iš pipetės išeidavo dalis oro, tuomet pipetės galą įmerkdavo į skystį ir atleisdavo guminį vamzdelį. Šio sienelės išsitiesindavo ir įsiurbdavo tam tikrą kiekį skysčio į pipetę. Norint lašinti vėl atsargiai spausdavo guminį vamzdelį, ir išlašindavo tiek lašų, kiek reikia.

Šiais laikais stiklines medicinines pipetes praktiškai visiškai pakeitė plastikinės vienkartinės pipetės. Jos vaistinėse neretai pardavinėjamos jau užpildytos reikiamais vaistais (pvz., akių lašais). Norint lašinti tereikia specialių įtaisu (paprastai - specialios konstrukcijos kamšteliu) pradurti angelę pipetės galiuke, kad būtų galima lašinti skystį. Iki tol tokia pipetė būna hermetiška, kad skystis neištekėtų ir kad į vidų nepapultų mikroorganizmų ir teršalų.