Pijus Andziulis
| Pijus Andziulis MIC | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1870 m. balandžio 14 d. Smalinyčia, Paežerių vlsč. Vilkaviškio apskritis |
| Mirė | 1950 m. birželio 20 d. (80 metų) |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | misionierius |
| Pareigos | Katalikų kunigas |
| Alma mater | Seinų kunigų seminarija |
Pijus Andziulis (1870 m. balandžio 14 d. Vilkaviškio apskrities Paežerių valsčiaus Smalinyčios kaime – 1950 m. birželio 20 d., palaidotas Marijampolės Marijonų kapinėse) – MIC, Romos katalikų kunigas, draudžiamos lietuviškos literatūros platintojas, Lietuvos marijonų provincijolas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Paežerių pradinėje mokykloje, Suvalkų gimnazijoje.[1] 1891–1894 m. tarnavo carinėje Rusijos kariuomenėje.[1] Vėliau mokėsi Seinų kunigų seminarijoje.[1] Mokydamasis kartu su Jonu Kriaučiūnu, Jurgiu Karuža ir kt. platino į Suvalkus siunčiamą „Aušrą“, kurią iš Marijampolės paštu atsiųsdavo Petras Kriaučiūnas.[1]
Įšventintas kunigu 1900 m.[1] Tarnavo vikaru Naumiestyje, Skriaudžiuose ir tarp unitų Silvanonyse.[1] Pastarosios parapijos Sinevičių, Misevičių ir Kodziaučių kaimuose dar rado lietuviškai kalbančių tikinčiųjų.[1] Už tai, kad carinės valdžios persekiojamiems unitams teikė dvasinę pagalbą, buvo įskųstas gubernatoriui.[1] Neįrodžius kaltės, iškeltas į Pilypavą (Lenkija), o iš ten – 1906 m. į Rudaminą (dab. Lazdijų raj.).[1] Nuo 1908 m. Veiverių mokytojų seminarijos kapelionas.[1] 1918 m. įstojo į Marijonų vienuoliją, buvo Marijampolės, vėliau Patašinės marijonų namų vyresnysis, Lietuvos marijonų provincijolas.[1]
Antrojo pasaulinio karo metais Žemaičių Kalvarijos vienuolyno rūsyje slėpė ir globojo septyniolika žydų.[1] Po karo tarybinės valdžios buvo suimtas, kalintas Lukiškių kalėjime ir ištremtas į Sibirą.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazlavitų sekta: Josios atsiradimas, mokslas ir gyvavimas. Seinai, 1908