Pesticidai

Pesticidai (lot. pestis 'maras, liga' caedo 'žudau') – medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Šis pavadinimas yra apibendrintas. Pesticidai gali būti tiek biologinės kilmės, tiek sintetinės cheminės medžiagos. Daugelis pesticidų yra toksiški ir pavojingi žmonėms ir kitiems šiltakraujams gyvūnams.

Pesticidų grupės

Pesticidai vadinami pagal paskirtį:

• herbicidai – skirti kovai su piktžolėmis,
• fungicidai – skirti kovai su grybais ir grybeliais,
• zoocidai – skirti kovai su gyvūnais (daugiausia šiltakraujais),
  • insekticidai – skirti kovai su vabzdžiais,
  • akaricidai – kovai su erkėmis,
  • moliuskicidai – kovai su moliuskais,
  • nematocidai – kovai su nematodais,
  • rodenticidai – kovai su graužikais,
• baktericidai – kovai su bakterijomis,
• virucidai – kovai su virusais.

Pagal patekimo į organizmą būdą:

• kontaktiniai – patenka per dengiamuosius audinius
• žarnyno – patenka su maistu per virškinimo sistemą
• fumigantai – patenka per kvėpavimo sistemą dujų ar garų pavidalu

Panaudojimas

Pesticidai yra naudojami kenksmingų organizmų kontroliavimui. Pavyzdžiui, jie naudojami žudyti uodus, kurie gali perduoti potencialiai mirtinas ligas, kaip Vakarų Nilo virusą, geltonąją karštligę, maliariją. Jie taip pat gali užmušti bites, vapsvas ir skruzdėles, kurios gali sukelti alergines reakcijas. Insekticidai gali apsaugoti gyvūnus nuo ligų, kurių atsiradimo priežastis gali būti parazitai, tokie kaip blusos. Pesticidai gali užkirsti kelią žmonių ligoms, kurios gali atsirasti dėl apipelijusio arba nesveiko maisto. Herbicidai gali būti naudojami išnaikinti keliuose piktžoles, medžius ir krūmus. Jie taip pat gali išnaikinti invazines piktžoles parkuose ir dykynėse, kurios galėtų sukelti žalą aplinkai. Herbicidai paprastai taikomi kontroliuoti tvenkinių ir ežerų dumblius ir augalus, tokius kaip vandens žolės, kurios gali trukdyti žmonių veiklai, pavyzdžiui, plaukimui ir žvejybai bei nuo nemalonus vandens vaizdo arba kvapo atsiradimo. Tokios nekontroliuojamų kenkėjų, kaip termitai kolonijos gali būti naikinamos specialiomis gaudyklėmis. Pesticidai naudojami parduotuvėse ir maisto sandėliuose saugoti nuo graužikų ir vabzdžių, kurie gali užkrėsti tokius maisto produktus kaip grūdai. Kiekvieno pesticido naudojimas yra šiek tiek rizikingas.

Pesticidai padeda išvengti derliaus nuostolių dėl vabzdžių ir kitų kenkėjų. Vieno tyrimo metų nustatyta, kad nenaudojant pesticidų buvo gautas apie 10 % mažesnis derlius.^{[reikalingas šaltinis]} Kitas tyrimas, atliktas 1999 metais, nustatė, kad pesticidų uždraudimas JAV gali padidinti maisto kainas, padidinti bedarbystę ir sukelti pasaulinį badą.^{[reikalingas šaltinis]} Dėl ekologiško maisto plėtros ir žemės apsaugos ir ekologijos klausimų seni pesticidai keičiami į naujus^{[reikalingas šaltinis]}, nes žemė, kurioje buvo naudojami primityvūs pesticidai ilgai lieka užteršta.^{[reikalingas šaltinis]}

1950 m. kovojant su maliarija DDT buvo tepamos sienos. Pagal 2009 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareiškimus tam tikrais atvejais DDT galima naudoti kovojant su maliarija, griežtai laikantis PSO rekomendacijų. Tačiau 2007 m. atliktas tyrimas parodė, kad DDT susijęs su krūties vėžiu.^{[reikalingas šaltinis]} Apsinuodyti DDT ir kitais chloruotais angliavandeniliais galima ir tada kai jie patenka į žmonių maisto grandinę, t. y. paveikiant jais gyvūnų audinius. Mokslininkai apskaičiavo, kad DDT ir kitų cheminių medžiagų organinių klasės pesticidai nuo 1945 metų išsaugojo 7 milijonus žmonių gyvybių, užkirsdami kelią tokioms ligoms kaip maliarija, buboninis maras, tripanosomozė ir vidurių šiltinė. Vis dėlto DDT naudojimas ne visada veiksmingas, nustatyta, kad 1955 m. ir 1972 m. Afrikoje devyniolika pasaulyje paplitusių uodų rūšių buvo atsparūs DDT.^{[reikalingas šaltinis]} 2000 m. PSO Vietname atliktas tyrimas parodė, kad maliarijos kontroliavimas nenaudojant DDT buvo žymiai efektyvesnis nei jį naudojant.^{[reikalingas šaltinis]} Kinijoje atlikti tyrymai 2010-ais parodė, kad apie 20 medžiagų, panašių į DDT, PCB (organo-chloridų), kaupiasi žemėje. Šis poveikis ekologijoje laikomas neigiamu. Pesticidų poveikis organizmams yra bioakumuliacijos pavyzdys.^{[reikalingas šaltinis]} Organochloridai kaupiasi žemėje, vandenyje ir organizme. Ši medžiaga sunkiai pašalinama ir lėtai yra. JAV ji uždrausta, bet Meksikoje pasitaiko šio pesticido nelegalaus naudojimo atvejų.^{[reikalingas šaltinis]} 1960-aisiais buvo aptikta, kad DDT užkerta kelią daugintis daugeliui žuvimi mintančių paukščių, dėl ko kilo rimta grėsmė jų biologinei įvairovei.^{[reikalingas šaltinis]} Pagal Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų DDT dabar uždraustas žemės ūkyje, tačiau vis dar naudojamas kai kuriose besivystančiose šalyse.^{[reikalingas šaltinis]}

Istorija

Dar 2500 pr. m. e. žmonės naudojo pesticidus tam, kad apsaugotų savo pasėlius. Pirmieji žinomi pesticidai buvo paprasčiausi sieros milteliai, naudoti šumerų prieš 4500 metų. Iki XV amžiaus tokios toksinės medžiagos kaip arsenas, gyvsidabris ir švinas buvo naudojamos žudyti pasėlių kenkėjams. XVII amžiuje kaip insekticidas buvo naudojamas iš tabako lapų išgautas nikotino sulfatas. XIX amžiuje įvesti du nauji pesticidai: piretrumas, išgautas iš skaistažiedžių ir rotenonas, išgautas iš tropinių daržovių šaknų. 1939 m. Paul Müller atrado DDT – labai veiksmingą insekticidą. Jis greitai tapo plačiausiai naudojamų pesticidų ir pasaulyje. 1940-aisiais gamintojai dideliais kiekiais pradėjo gaminti sintetinius pesticidus ir jų naudojimas plačiai paplito. Pesticidų naudojimas nuo 1950 m. išaugo 50 kartų ir dabar kasmet sunaudojama 2,3 milijonų tonų pramoninių pesticidų. Septyniasdešimt penkis procentus visų pesticidų pasaulyje naudojami išsivysčiusiose šalyse, tačiau besivystančiose šalyse jų sunaudojimas didėja.

Nuorodos

• Kenksmingų pesticidų turės būti atsisakyta Archyvuota kopija 2009-01-25 iš Wayback Machine projekto.