Pensas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pensas | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 Edvardo III pensas | ||||||
| Naudojo: | Anglijos karalystė, Škotija, Airija | |||||
| Metalas: | sidabras (1/240 Tauerio sv.) bilonas (XV a.-1797) varis (1797-1860) bronza (1860-1970) | |||||
| Stambesnis vnt.: | groutas: 4 šilingas: 12 | |||||
| Smulkesnis vnt.: | puspensis: 1/2 | |||||
| Simbolis: | d, Smulkesnio vieneto: | |||||
| Nominalai: | Banknotai: Monetos: 1/4, 1/2, 1, 3, 4, 6, 20 (auksinis) | |||||
Pensas (angl. penny, dgs. angl. pence) – Britanijos salose nuo viduramžių naudota moneta, pradėta kaldinti VIII a., buvo Frankų denaro atitikmuo anglosaksiškose šalyse, Škotijoje ir Airijoje, o nuo XIX a. – įvairiose britų kolonijose.
Tradiciškai pensas sudarė 1/12 šilingo, arba 1/240 svaro. Po decimalizacijos 1971 m. pensas yra 1/100 svaro dalis.
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pensas, kaip ir pfeningas, peningas ar peinjė germaniškai kalbančiuose viduramžių Europos kraštuose, atsirado VIII a. diegiant karolingų pinigų sistemą. Pensas atitiko 1 Frankų sidabrinį denjė (denarą), tik buvo vadinamas kitaip, nors žymimas tuo pačiu sutrumpinimu – t. y. d. Iki tol anglosaksų karalystėse buvo naudojamos įvairios monetos, tarp kurių svarbiausios buvo skatikai (angl. sceattas).
Pirmasis Anglijoje pensą pradėjo kaldinti Mersijos karalius Ofa. Pirmieji pensai, kaip ir denarai, sudarė 1/240 svaro sidabro, tačiau anglosaksai skaičiuodami naudojo ne Karolingų svarą (408,25 g), bet anglosaksiškąjį, arba Tauerio svarą (349,914 g). Ilgainiui iš penso svorio atsirado ir svorio matas, taip pat vadinamas pensu (angl. pennyweight). Škotija savus pinigus, tarp jų ir pensą, pradėjo kaldinti tik XII a.
Iki 1343 m. pensas buvo svarbiausia Anglijos moneta, ir buvo kaldinami įvairūs pensų nominalai: 1/4 (fartingas), 1/2 (puspensis), 1, 3 (tripensis), 6 (šešiapensis). Henrikas III 1257 m. pradėjo kaldinti 20 pensų nominalo monetą, kuri buvo auksinė. Taip pat buvo naudojamas groutas (Angliškas grašis), kuris atitiko 4 pensus. Ilgą laiką gana uždarai Anglijos ekonomikai pavyko išlaikyti sidabro kiekį pensuose.
1343 m. Anglijoje pradėjus kaldinti auksinį florintą, pensas tapo smulkesne moneta. Nuo XIV a. pradžios jo sidabro vertė menkėjo, ką lėmė Šimtametis karas, kokybiškų monetų nutekėjimas į žemyną. 1412 m. pensų svoris sumažėjo, o 1464 visų Anglijos monetų svoris sumažintas 20 procentų. 1528 m. oficialiai pakeistas Anglijos monetų svorio standartas: nuo Tauerio svaro pereita prie Trojos svaro (373,242 g). Tokiu būdu vienas pensas turėjo sverti apie 1,555 g. Nepaisant to, jis tapo labai smulkia bilonine moneta, kurioje sidabro praba buvo apie 333.
Karalienė Elžbieta (1558–1603) bandė pagerinti sidabro kokybę, tačiau XVII a. II pusėje ir XVIII a. I pusėje biloninis pensas tesvėrė 0,5 g, o 1750-58 m. sidabro iš viso atsisakyta. 1797–1860 m. nereguliariai kaldintas varinis pensas. Iš pradžių jo svoris prilygo 1 uncijai (28,3 g), bet vėliau jis krito iki 18,8 g. 1860–1970 m. 9,4 g bronzinis pensas, kurio skersmuo buvo 30,8 cm.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Britų imperijai vykdant kolonizaciją, nuo XVIII a. jos piniginė sistema, t. y. svaras, šilingas ir pensas, įdiegta daugybėje šalių. Atskiros svaro ir pensų rūšys buvo kaldinamos Amerikos kolonijose, Karibuose, vėliau – Afrikoje. Netgi po dekolonizacijos kai kurios buvusios britų kolonijos išlaikė valiutas, vadintas svaru ir pensu.
Po 1971 m. pasaulyje teliko tik 2 valstybės, kurios naudojo svarą ir pensą kaip piniginius vienetus. Tai buvo Didžioji Britanija ir Airija.
Decimalizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1971 m. Didžioji Britanija ir Airija vienos iš paskutiniųjų pasaulio šalių decimalizavo savo piniginį vienetą, atsisakydamos nuo VIII a. išlikusios Svaro-šilingo-penso (Karolingų) sistemos. Pensas tapo 1/100 svaro sterlingų ar Airijos svaro dalimi. Kad atskirtų nuo senųjų pensų, šiuos vadino „naujaisiais“.
Nuo pradžių Britanijoje kaldintos 1/2, 1, 2, 5, 10 ir 50 pensų monetos. 25 pensų nominalo monetos kaldintos kaip jubiliejinės 972, 1977, 1980, 1981 m. Nuo 1982 m. pradėtas kaldinti 20 pensų nominalas, o 1984 m. atsisakyta 1/2 nominalo. Nuo 1992 m. 1 ir 2 pensų monetos kaldinamos iš plieno ir padengiamos variu.
| ||||||||||||||