Penkių imperatorių metai
Penkių imperatorių metai – Romos imperijos laikotarpis 193 m. e. m., per kuriuos pasikeitė 5 imperatoriai: Pertinakas, Didijus Julianas, Septimijus Severas, Pescenijus Nigras ir Klodijus Albinas. Jie pagarsėjo kaip neramumų, pilietinio karo imperijoje kilimo iniciatoriai.
193-ieji metai prasidėjo Antoninų dinastijos atstovo, Marko Aurelijaus sūnaus Komodo nužudymu naujųjų metų išvakarėse, 192 m. gruodžio 31 d. ir miesto prefekto Pertinako paskyrimu imperatoriumi 193 m. sausio 1 d. Didijus Julianas užėmė sostą, nupirkęs jį iš pretorionų gvardijos sargybos, po to kai ji 193 m. kovo 28 d. nužudė imperatorių Pertinaką.[1] Tai sukėlė 193–197 m. Romos pilietinį karą, kuriame jis pralaimėjo, ir jo įpėdinis Septimijus Severas nuteisė Didijų Julianą mirties bausme, taip pat įvykdė mirties bausmę gvardijos sargybiniams, dalyvavusiems Pertinako nužudyme. Julianas buvo nužudytas birželio 1 d. Severo įsakymu, praėjus vos dviems mėnesiams po Pertinako mirties.[1] Be Septimijaus Severo Panonijoje, imperatoriaus valdžios įnirtingai siekė ir ją gavo pilietinio karo pasėkoje Pescenijus Nigras Syrijoje (Syria) bei Klodijus Albinas Britanijoje (Britannia Romana). Chaoso apimtais 193 m. buvo sukurta Severų dinastija.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Rahman, Abdur (2001). The African Emperor? The Life, Career, and Rise to Power of Septimius Severus, MA thesis. University of Wales Lampeter.
- ↑ Birley, Arthur R. (1999). Septimius Severus: The African Emperor. New York: Routledge. pp. 89–128. ISBN 0415165911.