Pelkinis piengrybis
| Lactarius lacunarum | |||
|---|---|---|---|
 Pelkinis piengrybis (Lactarius lacunarum) | |||
| Mokslinė klasifikacija | |||
 Index Fungorum
| |||
| Binomas | |||
| Lactarius lacunarum (Romagn.) J.E. Lange, 1940 | |||
| Sinonimai | |||
|
Pelkinis piengrybis (Lactarius lacunarum) – ūmėdinių šeimai, priklausantis valgomas grybas. Lietuvoje dažnas, vietomis auga gausiai. Šio grybo maistinė vertė nežinoma.
Būdingi požymiai: pieniškos sultys baltos, reguodamos su oru pageltonuoja, auga daugiausiai po beržais ir žolėse.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3–6 cm skersmens, jauna išgaubta, greitai iškiliai paplokščia, paplokščia, su gūbreliu arba be jo, nežymiai įdubusi, paviršius nezonuotas, oranžiškai rudas, geltonai oranžinis, plytos raudonumo. Lakšteliai balsvi. Kotas 2–5 (6)x0,4–0,8 (1) cm, kepurėlės spalvos, cilindriškas, iš pradžių pilnaviduris, vėliau – tuščiaviduris. Trama plona, aitroko skonio, su baltomis sultimis, kurios reaguodamos su oru pageltonuoja. Sporos elipsinės, beveik rutuliškos, 7–9x6–7 μm dydžio.
Augavietė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Auga pavieniui arba grupėmis mišriuosiuose arba tik lapuočių miškuose, mėgsta beržų kaimynystę, žolėtas vietas.
Šis grybas labai panašus į švelnųjį piengrybį (Lactarius mitissimus) ir palšvąjį piengrybį (Lactarius thejogalus), tačiau pelkinis piengrybis daugiau mėgsta beržo kaimynystę, žolėtas vietas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (293 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1
