Peilis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
.png)
Peilis – universalus pjaunamas vienašmenis įrankis ir ginklas. Peilis susideda iš trumpos rankenos ir geležtės. Geležtė paprastai plieninė. Rankena medinė, metalinė, plastikinė, nuo senovės rankenos taip pat daromos iš rago ar kaulo. Be to, peiliais vadina ir plūgų, oblių, staklių geležtes.
Peiliai skirstomi į ištisinius ir sulenkiamus (lenktinius). Ištisinių peilių geležtė yra vientisa detalė, o sulenkiamų – užlenkiama arba įtraukiama į rankeną.
Paskirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buityje peiliais pjaustomi (pvz., kapoklė) ir valomi (pvz., skutamos ar lupamos daržovės, vaisiai) maisto produktai. Peiliai naudojami kaip stalo įrankiai. Peiliais lupama gyvulių ir žvėrių oda, išdarinėjama skerdiena, drožiamas medis. Specialūs peiliai medžioklėje naudojami pribaigti žvėrims. Koviniai peiliai yra kareivių ekipuotės dalis.
Sandara
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Peilis sudarytas iš geležtės (1) ir rankenos (2). Jeigu geležtė suvesta į vieną tašką, šis taškas vadinasi geležtės smaigalys (3). Aštrioji geležtės dalis vadinama ašmenimis (4). Ašmenys gali būti lygūs (angl. plain) arba dantyti. Paviršius, kuriame susiaurėja geležtė, vadinamas nuolydžiu (5). Priešinga ašmenims geležtės pusė vadinama pentimi (6). Kartais ant geležtės šonų paviršiaus būna griovelis (7), kuris geležtę palengvina. Neužaštrinta geležtės dalis prie rankenos vadinama geležtės pėda (8). Kartais tarp geležtės ir rankenos yra apsauga (9) (angl. guard), sauganti ranką. Rankenos viduje yra geležtės įkotė, prie kurios rankena įvairiais būdais pritvirtinama. Tolimiausia rankenos vieta geležtės atžvilgiu vadinama galu (10). Kartais gale padaroma skylė, per kurią įveriama virvelė ar dirželis (11).
Geležčių tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geležtės skirstomos pagal šoninio profilio arba nuolydžio (skerspjūvio) formą.
Pagal šoninį profilį
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1 – Tiesios penties linijos geležtė (angl. straight back), dar vadinama skandinaviškos formos geležte Skirta pjauti arba smaigaliu durti.
2 – Krintančios penties linijos geležtė (angl. drop-point) Vienodai gerai pjauna ir duria.
3 – Kylančios penties linijos geležtė (angl. trailing-point) Ši geležtė turi pačius ilgiausius ašmenis, o tai yra labai patogu pjaunant minkštą medžiagą.
4 – Bouvio tipo geležtė (angl. clip-point) Geležtės penties linija krinta žemyn iki smaigalio. Ši geležtė kiek primena drop-point tipą, bet ji turi smailesnį, ylą primenantį smaigalį. Peiliai su tokia geležte labai populiarūs JAV.
5 – Skramasakso tipo arba avies kojos geležtė (angl. sheep foot) Tiesūs geležtės ašmenys garantuoja tikslią pjūvio liniją. Durti netinkamas modelis, todėl tokia forma saugi. Tokia geležtė tinka įvairių profesijų peiliams – yra takelažinis peilis, elektriko peilis, sodo peilis ir t. t.
6 – Tanto tipo geležtė Ši geležtė dažnai naudojama ginkluotųjų pajėgų koviniams peiliams gaminti.
7 – Ieties formos geležtė (angl. spear-point) Smaigalys geležtės vidurio linijos atžvilgiu yra centre. Dažniausiai išaštrinta iš abiejų pusių. Ši forma daugiausia naudojama durklams ir peiliams, skirtiems durti, o ne pjauti.
Pagal nuolydį
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmos keturios nuolydžio formos yra populiariausios ir dažniausiai naudojamos gaminant peilius. Peilių nusmailinimo ir aštrinimo tipų yra daug ir įvairių, taip pat jie gali būti kombinuojami, pavyzdžiui, plokščias vienu atveju gali baigtis geležtės ašmenimis; kitu atveju jam galima uždėti suvedimą (angl. microbevel); trečia, geležtės ašmenys gali būti užaštrinti išgaubtai (angl. convex).
1 – Plokščias ištisinis nuolydis (angl. flat grind)
2 – Plokščias dalinis nuolydis (angl. sabre grind), dar vadinamas skandinavišku (angl. Scandinavian grind)
3 – Įgaubtas dalinis nuolydis (angl. hollow grind)
4 – Išgaubtas ištisinis nuolydis (angl. convex grind)
5 – Plokščias ištisinis nuolydis su suvedimu. Panašus į 1 tipą, bet ašmenų kampas nuožulnesnis.
