Patadakalis

15°57′05″ š. pl. 75°48′53″ r. ilg. / 15.95139°š. pl. 75.81472°r. ilg. / 15.95139; 75.81472

Patadakalio paminklų grupė
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Indija, Karnataka
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 239
Regionas**	Azija–Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	1987 (11 sesija)
Patadakalis šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Patadakalis
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Patadakalis (kan. ಪಟ್ಟದಕಲ್ = Paṭṭadakallu) – vietovė pietų Indijoje, Karnatakos valstijos šiaurėje, Malaprabhos upės krante, 165 km į pietryčius nuo Belgaumo, 23 km nuo Badamio miesto. Tai VII–VIII a. Čalukjų dinastijos hinduistinių ir džainistinių šventyklų kompleksas. Svarbiausios šventyklos yra Malikardžuna, kurios skulptūros vaizduoja „Bhagavadgytos“ sceną, kai Krišna moko Ardžuną, bei Virupakšos ir Lokešvaros šventyklos, su skulptūrinėmis scenomis iš „Ramajanos“ ir „Mahabharatos“.^[1]

Dauguma šventyklų šaivistinės, nors gausu ir vaišnaviškų bei šaktinių bruožų. Būdingi gausūs bareljefai, vaizduojantys puranų, epų, „Pančatantros“, „Kiratardžunyjos“ scenas. Vienintelė džainistinė šventykla skirta Džinai. Stilistikoje susilieja šiaurietiškos ir pietietiškos architektūros bruožai. Ant sienų yra įrašų kanadų, sanskrito kalbomis.

Patadakalio šventyklų kompleksas dėl savo išskirtinių bareljefų, gausios puošybos, skirtingų architektūros stilių sampynos 1987 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.