Paiza
Paiza (mong. пайз, гэрэгэ; pers. paiza) – lentelė, patvirtinanti Mongolų imperijos valdininko ar kurjerio statusą ir suteikianti teisę reikalauti iš civilių gyventojų paslaugų ir aptarnavimo.
Paprastai tik asmenys su paizomis turėdavo teisę naudotis jamų sistema ir gauti jamuose pakaitinius arklius ir specialius maisto davinius. Gana dažnai Mongolų imperijos valdininkai ir didikai paizas išduodavo nepagrįstai ir taip sudarydavo sąlygas išnaudoti civilius. Todėl chanas Ugedėjus (valdęs 1229–1240 m.) uždraudė didikams išduoti paizas ir jarlikus.
Siekdami pritraukti svetimšalius pirklius ir specialistus didieji chanai jiems išduodavo paizas, atleidusias nuo mokesčių ir leidusias naudotis jamais.[1] Vėliau chanas Monkė (valdęs 1251–1259 m.) apribojo piktnaudžiavimą ir pasiuntė imperinius tyrėjus patikrinti prekybininkų, kuriuos rėmė mongolai, verslą. Jis uždraudė pirkliams naudotis imperijos jamų sistema ir paizomis.
Markas Polas, kuris valdant chanui Chubilajui (valdė 1260–1294 m.) lankėsi Kinijoje, aprašė paizą.[2]
Ilchanas Gazanas (valdęs 1295–1304 m.) reformavo jarlikų išdavimo tvarką, įsakė, kad visi jarlikai būtų užregistruoti rūmuose, panaikino visus jarlikus, senesnius kaip 30 m. ir senas paizas.[3] Buvo sukurtos dviejų lygių paizos, kuriose turėjo savininko vardą, kad paizų nebūtų galima perduoti kitiems. Pasibaigus valdininko kadencijai paizas reikėdavo grąžinti.
-
Sidabrinė mongolų paiza -
Sidabrinė tūkstantininko paiza su užrašu čžurčženų kalba (XII a.pab.-XIII a. pr.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ata-Malik Juvaini, trans. and ed. John Andrew Boyle, David Morgan-Genghis Khan: the history of the world conqueror, p.29
- ↑ Laurence Bergreen-Marco Polo: from Venice to Xanadu, p.341
- ↑ George Lane-Genghis Khan and Mongol rule, p.34
