Padujos universitetas
| Padujos universitetas it. Università degli Studi di Padova | |
.jpg) Palacco Bo – istorinis universiteto pastatas | |
| Įkurtas | 1222 m. |
|---|---|
| Tipas | valstybinis |
| Rektorius | Rozario Riccuto (it. Rosario Rizzuto) |
| Studentų | 59 279 (2017 m.) |
| Vieta | Paduja, Italija |
| Svetainė | https://www.unipd.it/ |
Padujos universitetas (it. Università degli Studi di Padova; lot. Universitas Studii Paduani) – aukštoji mokykla šiaurės rytų Italijos mieste Padujoje, vienas garsiausių universitetų šalyje ir pasaulyje.
Įkurtas 1222 m. ir šiuo metu yra tarp seniausių Europos universitetų (Italijoje senesni tik Bolonijoje ir Modenoje). Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įrašytas Universiteto botanikos sodas. Ši aukštoji mokykla kartu su Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono ir Vilniaus universitetais įeina į ARQUS universitetų aljansą.[1][2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Susikūrė kaip „Universitas scholarium“, laisva studentų korporacija. Studentai pagal etninius-geografinius kriterijus buvo suskirstyti į „Nationes“: Cismontanes (italai) ir Ultramontanes (užsieniečiai). Abi grupes valdė 1 arba 2 rektoriai, kasmet renkami studentų. Nuo seno universitete studijuota teisė, ilgą laiką buvęs pagrindiniu dalyku, iki kol įsivyravo laisvieji menai. Tada susikūrė 2 universitetai – Juristų universitetas (Universitas iuristarum) bei Artistų universitetas (Universitas artistarum'), kiekvienas su savo rektoriumi, Statutais ir administracine prievarta.
1592 m. studentai iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susijungė į bendriją Natio Polonica, užvedė registracijos knygą. Bendrijos nariai nusprendė Šv. Antano Paduviečio bazilikoje įkurti atskirą koplyčią su kripta, kuri 1607 m. buvo pašventinta Šv. Stanislovo vardu.[3]
1678 m. birželio 25 d. pirmoji moteris (Elena Lucrezia Cornaro Piscopia) įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
Auklėtiniai (pasirinktinai)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mikalojus Kopernikas (1473—1543) – lenkų matematikas ir astronomas;
- Pranciškus Skorina (1485 (1490 ?)–1540 (1551 ?)) – LDK spaustuvininkas;
- Jonas Kristupas Naruševičius (? – 1663) – LDK valstybės veikėjas;
- Jonušas Skuminas Tiškevičius (1572–1642) – ATR valstybės ir karinis veikėjas;
- Kristupas Rudamina-Dusetiškis (? – 1655) – LDK valstybės veikėjas;
- Janas Zamoiskis (1542–1605) – didysis karūnos etmonas (studentas, vėliau šio Universiteto rektorius);
- Jonas Karolis Kopecas (apie 1633–1681) – ATR valstybės veikėjas;
- Martynas IV (po 1210–1285) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
- Jonas Alfonsas Liackis (? – 1646) – Žemaitijos generalinis seniūnas;
- Tomas Sapiega (iki 1598–1646) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
- Jonas Jurgis Radvila (1588–1625) – ATR valstybės ir karinis veikėjas;
- Jonas Stanislovas Sapiega (1589–1635) – Lietuvos didysis maršalka;
- Ostapas Valavičius (apie 1520–1587) – vienas iš Lietuvos Statuto autorių;
- Andrius Povilovičius Sapiega (apie 1560–iki 1621) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
- Jurgis Jonas Vandalinas Mnišekas (m. 1693) – Voluinės vaivada;
- Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1673–1736) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
- Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis (apie 1625–1662) – LDK karinis veikėjas;
- Sikstas IV (1414–1484) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
- Kristupas Sapiega (1590–1637) – LDK valstybės veikėjas;
- Kristupas Mykolas Sapiega (1607–1631) – LDK valstybės veikėjas;
- Grigalius XIV (1535–1591) – Romos katalikų bažnyčios popiežius;
- Tomas Kazimieras Sapiega (1621–1654) – LDK valstybės ir karinis veikėjas;
- Jonas Radvanas (apie XVI a. vid.–1592) – LDK Renesanso epochos poetas;
- Aleksandras Kazimieras Sapiega (1624–1671) – Romos katalikų bažnyčios ir LDK valstybės veikėjas.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ispanijoje pristatytas ARQUS Europos universitetų aljansas didins studentų ir darbuotojų mobilumą, skatins tarptautiškumą // naujienos.vu.lt
- ↑ Who we are // Arqus European University Alliance Archyvuota kopija 2020-07-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Dorota Kowalczyk. Pierwsza kaplica w Padwie // Spotkania z Zabytkami, nr. 7(65)/1992, s. 30-31
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Piovan, Francesco; Sitran Rea, Luciana. Studenti, universia, citta nella storia padovana. Atti del Convegno – Padua, 1998
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali tinklavietė
- Inžinerijos fakultetas Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.