PETN
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| PETN | |
|---|---|
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Pentaeritritoltetranitratas | |
| CAS numeris | 78-11-5 |
| PubChem | 6518 |
| Cheminė formulė | C5H8N4O12 |
| Molinė masė | 316,137 g/mol |
| SMILES | C(C(CO[N ](=O)[O-]) (CO[N ](=O)[O-])CO[N ](=O) [O-])O[N ](=O)[O-] |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 141,3 °C, 414 K, 286 °F |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | 190 °C |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
PETN (angl. pentaerythritol tetranitrate, PETN, PENT, PENTA, TEN, corpent, penthrite) – viena iš galingiausių šiandien žinomų sprogstamųjų medžiagų. Jis daug jautresnis trinčiai ar sutrenkimams nei TNT ar tetrilas ir vertinamas kaip tarpinė sprogstamoji medžiaga tarp ISM ir brizantinių sprogstamųjų medžiagų. Jautresnės už jį SM laikomos ISM, mažiau jautrios laikomos brizantinėmis.
Jis yra plačiai naudojamas karinėms reikmėms, norint sumažinti jautrumą smūgiui ir trinčiai, tai daroma jį flegmatizuojant – t. y. maišant su jautrumą mažinančiomis medžiagomis, dažniausiai su vašku ar polimerais.
PETN yra vienas is komponentų gaminant Semtex plastikinę sprogstamąją medžiagą. Per Antrąjį pasaulinį karą garsusis amerikiečių reaktyvinis granatsvaidis Bazooka turėjo kumuliacinį kovinį užtaisą su PETN.
PETN taip pat naudojamas medicinoje kraujagyslėms išplėsti, panašiai kaip ir NG.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pentaeritritolio tetranitratas pirmą kartą buvo pagamintas ir patentuotas 1894 m. sprogmenų gamintojo Rheinisch-Westfälische Sprengstoff A.G. iš Kelno (Vokietija). PETN pramoninė gamyba pradėta 1912 m., kai patobulintą gamybos būdą užpatentavo Vokietijos vyriausybė. PETN pirmoji naudoti pamėgo Vokietijos kariuomenė, Antrajame pasauliniame kare plačiai naudojo tiek kaip inicijuojantį užtaisą TNT užpildo amunicijoje, tiek gryną, maišant 90/10 santykiu su vašku šarvamušiuose sviediniuose.[1]
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]PETN praktiškai netirpsta vandenyje (0,01 g/100 ml 50 °C temperatūroje), silpnai tirpsta įprastuose nepoliariniuose tirpikliuose, tokiuose kaip alifatiniai angliavandeniliai (pvz., benzinas) arba tetrachlormetanas, bet tirpsta kai kuriuose kituose organiniuose tirpikliuose, ypač acetone (15 g. /100 g tirpalo 20 °C temperatūroje, 55 g/100 g 60 °C temperatūroje) ir dimetilformamide (40 g/100 g tirpalo 40 °C temperatūroje, 70 g/100 g 70 °C temperatūroje). PETN sudaro eutektinius mišinius su kai kuriais skystais arba išlydytais aromatiniais nitro junginiais, pvz. TNT, ETN arba tetrilas. Vanduo, kurio temperatūra 100 °C ar aukštesnė, sukelia hidrolizę į dinitratą.
- Tai bekvapė balta, kieta, kristalinė medžiaga.
- PETN detonacijos greitis esant tankiui 1,7 g/cm³ yra 8400 m/s.
- PETN formulė C(CH2ONO2)4. Tankis 1,773 g/cm³. Lydymosi temperatūra 141 °C.
- RE faktorius 1,66. Kaitinamas nesprogsta, tačiau skyla esant 190 °C.
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gamyba vyksta pentaeritritoliui reaguojant su koncentruota azoto rūgštimi, pagerinti reakcijos išeigai, kartu dažnai naudojama koncentruota sieros rūgštis. Šios egzoterminės reakcijos metu susidaro šviesios nuosėdos, kurias galima rekristalizuoti iš acetono ir gauti chemiškai švarius ir stabilius kristalus.