Pär Lagerkvist
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pär Fabian Lagerkvist | |
---|---|
Gimė | 1891 m. birželio 23 d. Vekšė, Švedija |
Mirė | 1974 m. liepos 11 d. (83 metai) Stokholmas, Švedija |
Tautybė | švedas |
Veikla | poetas, rašytojas |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Pär Lagerkvist |
Pär Fabian Lagerkvist (Peras Lagerkvistas, 1891 m. gegužės 23 d. – 1974 m. liepos 11 d.) – švedų poetas ir prozininkas. 1951 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Švedijos akademijos narys, Geteborgo universiteto garbės daktaras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Vekšėje, pietų Švedijoje, geležinkelininko šeimoje. Paauglystėje atitrūko nuo krikščionybės, bet priešingai nei daugelis jo kartos mąstytojų ir rašytojų netapo aršiu religinių jausmų kritiku. Nors politiškai jis buvo socialistas, niekada netikėjo, kad "religija yra opiumas liaudžiai". Daug jo kūrinių yra apie žmogaus poziciją pasaulyje, kuriame nebėra dieviškumo, dievai nebekalba.
Lagerkvistas studijavo Upsalos universitete. Ekspresionizmo pradininkas švedų literatūroje.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lagerkvisto kūrybai būdingi filosofiniai ieškojimai. Jis sprendžia santykių ir vienatvės problemą. Smerkia karo politiką, fašizmą vaizduoja kaip smurto ir pykčio įsikūnijimą. Daugelyje rašytojo kūrinių panaudotos savaip traktuotos biblinės temos. Kūriniai pasižymi kalbos paprastumu, sklandumu.
- Autobiografinė apysaka: „Šios žemės svečias“ (1925).
- Romanai: „Budelis“ (1933), „Nykštukas“ (1944), „Barabas“ (1950), „Sibilė“ (1956), „Ahasfero mirtis“ (1960).