Osoveco tvirtovė

Osoveco tvirtovė (lenk. Twierdza Osowiec) - Rusijos imperijos kariuomenės XIX a. pabaigoje pastatyta tvirtovė. Tvirtovė stovi šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Monkų apskrityje, Goniondzo valsčiuje, Osoveco Tverdzos gyvenvietėje. Per I pasaulinį karą ši tvirtovė išsilaikė apgulta apie 6,5 mėnesio. Šiuo metu du iš keturių fortų yra sunaikinti, kituose dviejuose vyksta pažintinės ekskursijos, kurias rengia Osoveco tvirtovės draugija.

Istorija

Po pralaimėto Krymo karo Rusijos imperija susirūpino savo šiaurės vakarinių sienų saugumu. XIX a. pabaigoje buvo suplanuota įkurti įtvirtinimų sistemą, kuri būtų išsidėsčiusi tarp Nemuno, Bebro, Narevo, Bugo ir Vyslos upių. Šie įtvirtinimai turėjo būti puiki gynybos linija nuo galimo Vokietijos imperijos puolimo iš Rytų Prūsijos. 1873 m. gegužės 29 d. Rusijos imperijos Caras Aleksandras II davė įsakymą pradėti tvirtovės statybas Osoveco Tverdzos gyvenvietėje. Ši tvirtovė turėjo ginti Balstogė-Karaliaučius geležinkelio liniją. Tvirtovės statybų pradžioje architektu buvo paskirtas anglas L. Hildebrandt. Pagal pirminį statybų planą, tvirtovę turėjo sudaryti 6-8 km mūrinės sienos juosta, kurioje turėjo būti 9 tvirtovės: 4 dešinėje Bebro upės pusėje ir 5 kairėje upės pusėje. Statybos turėjo kainuoti apie 10.000.000 milijonų aukso rublių. Didžiulė statybų kaina ir Rusijos-Turkijos karas sustabdė tvirtovės statybas. Po šio karo Caras Aleksandras II 1879 m. liepos 21 d. įsakė kuo skubiau pradėti tvirtovės statybas. Buvo nupirkta apie 1000 arų žemės šalia Osoveco kaimo, kairiajame Bebro upės krante, o vietiniai gyventojai buvo iškelti į kitas vietoves be teisės sugrįžti. Tvirtovė buvo apsupta Bebro upės pelkynų. Šalia tvirtovės ėjo geležinkelio linija Balstogė-Karaliaučius. Tvirtovė buvo pastatyta apie 50 km nuo Vokietijos imperijos sienos. Tvirtovė buvo statoma 1882-1887 metais, 1892 m. modernizuota. Po Rusijos-Japonijos karo 1904-1905 m. tvirtovė dar kartą buvo modernizuota. Prieš I pasaulinį karą tvirtovė buvo pilnai paruošta gynybai. Iš viso buvo pastatyti 4 fortai.

Karai

Prasidėjus I pasauliniam karui nuo 1915 m. sausio 29 d. iki rugpjūčio 6 d. prie šios tvirtovės vyko dideli mūšiai tarp Vokietijos imperijos ir Rusijos imperijos kariuomenių. Šiose kautynėse žuvo apie 2000 rusų kareivių. Vokiečių kariuomenė kovoje naudojo ir chlorines dujas. Po pergalės Mazūrijos ežerų mūšyje 1915 m. rugpjūčio mėnesį vokiečiai užėmė šiuos įtvirtinimus ir išsilaikė juose iki 1919 metų. 1919 m. vasario 23 d. šiuos įtvirtinimus perėmė Lenkijos kariuomenė. Tarpukariu įtvirtinimuose buvo Lenkijos kariuomenės kareivinės. Prasidėjus II pasauliniam karui šalia tvirtovės nevyko kautynės, vokiečių kariuomenė žinodama įtvirtinimų pajėgumą užpuolė Lenkiją šiauriau, kur kautynės vyko apie tris dienas. 1939 rugsėjo 13 d. vokiečiai užėmė įtvirtinimus. 1939 m. rugsėjo 25 d. vokiečiai perdavė įtvirtinimus Tarybų Sąjungai pagal Molotovo-Ribentropo pakto susitarimus. Prasidėjus karui tarp Trečiojo reicho ir Tarybų Sąjungos vokiečiai užėmė įtvirtinimus 1941 m. birželio 27 dieną. 1944 m. rugpjūčio 14 d. vokiečiai pasitraukė iš pagrindinių tvirtovės pastatų ir įsitvirtino kairiajame Bebro upės krante. Fronto linija nusistovėjo šioje vietoje iki 1945 m. sausio mėnesio kai Raudonoji armija įveikė vokiečių pasipriešinimą.

Literatūra

Bolszaja Sowietskaja Encykłopedija, t. 4, str. 98, Moskwa 1971
Chorzępa J., Fortyfikacje, Carta Blanca, Warszawa 2007
Хмельков. С. А., Борьба за Осовец. Государственное Военное Издательство Наркомата Обороны Союза ССР, Mocква 1939 г.
dr Perzyk Bogusław Twierdza Osowiec 1882-1915, Militaria Bogusława Perzyka, Warszawa 2004, ISBN 83-907405-1-6
Wap Anatol, Twierdza Osowiec - zarys dziejów, Białystok 1994

Nuorodos

Nuotrauka ir aprašymas apie tvirtovėje stovėjusią cerkvę (lenk.)^{[neveikianti nuoroda]};
Aprašymas apie tvirtovę (lenk.) Archyvuota kopija 2011-09-16 iš Wayback Machine projekto..

Vikiteka: Osoveco tvirtovė – vaizdinė ir garsinė medžiaga