Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
O Fortuna – poema iš XIII a. pr. rankraščių rinkinio Carmina Burana. Tai viena iš 24 poemų, vokiečių kompozitoriaus Karlo Orfo įtraukta į kantatą Carmina Burana. O Fortuna eilėse aprašomas žmogaus gyvenimo nepastovumas, priklausymas nuo likimo.
O Fortuna – masinėje kultūroje populiari melodija. Naudojama filmuose, laidose, įvairių ceremonijų metu. O Fortuna yra atlikę ar jos ištraukas panaudoję tokie muzikiniai kolektyvai kaip „Enigma“, „Era“, „Trans-Siberian Orchestra“, „KMFDM“, „Overkill“, „Therion“, „Vital Remains“.
O Fortuna
velut luna
statu variabilis,
semper crescis
aut decrescis;
vita detestabilis
nunc obdurat
et tunc curat
ludo mentis aciem,
egestatem,
potestatem
dissolvit ut glaciem.
Sors immanis
et inanis,
rota tu volubilis,
status malus,
vana salus
semper dissolubilis,
obumbrata
et velata
michi quoque niteris;
nunc per ludum
dorsum nudum
fero tui sceleris.
Sors salutis
et virtutis
michi nunc contraria,
est affectus
et defectus
semper in angaria.
Hac in hora
sine mora
corde pulsum tangite;
quod per sortem
sternit fortem,
mecum omnes plangite!
Lyg mėnulis
Apskritulis
Laimė mainos nuolatos;
Tai pakyla,
Tai sudyla,
Bet gyvent ramiai neduos!
Būna, žaidžia,
Būna, žeidžia,
Kai jos dūris per skaudus,
Vargą, skurdą,
Galią, turtą
Tuoj sutirpdo kaip ledus!
Ir galinga,
Ir niekinga
Vis sukiesi tu ratu,
Ir vergovę,
Ir gerovę
Tu nušluoji greit mostu!
Netikėta
Ir kaukėta
Mano lemtį tu lemi
Ir dėl juoko
Šiandien nuoga
Nugara keliaut stumi.
Prie gėrybių
Ir dorybių
Neprileidi tu manęs,
O už džiaugsmą
Ir už skausmą
Moku tau dešimtines.
Tad nelaukit
Ir užgaukit
Jūs širdies stygas nūnai;
Kam likimas –
Prakeikimas,
Su manim raudos čionai!
