Vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybė (vermachtas)

Vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybė (vok. Oberkommando des Heeres; OKH) – nacistinės Vokietijos sausumos kariuomenės vyriausioji vadovybė (generalinis štabas) 1936–1945 m. Teoriškai OKH buvo buvo pavaldi Vyriausiajai vermachto vadovybei (OKW). Po 1941 m. OKW de facto tiesiogiai vadovavo operacijoms Vakarų fronte, o OKH vadovavo karo veiksmams Rytų fronte.

Trečiajame Reiche Kariniam laivynui vadovavo Vyriausioji karinio jūrų laivyno vadovybė (vok. Oberkommando der Marine; OKM), o liuftvafei (karinėms oro pajėgoms) – Vyriausioji liuftvafės vadovybė (vok. Oberkommando der Luftwaffe; OKL). Jos buvo to paties hierarchinio lygio kaip ir OKH.

Apžvalga

Vermachto Sausumos kariuomenės vadu (vok. Oberbefehlshaber des Heeres; OBdH) buvo:

• 1935–1938 m. – generolas pulkininkas Werner von Fritsch;
• 1938 m. – 1941 m. gruodžio 19 d. – generolas feldmaršalas Walther von Brauchitsch;
• 1941 m. gruodžio 19 d. – 1945 m. balandžio 30 d. – fiureris ir reichskancleris Adolfas Hitleris.
• 1945 m. balandžio 30 d. – 1945 m. gegužės 8 d. – generolas feldmaršalas Ferdinandas Šerneris (Ferdinand Schörner).

Pagal vokiškąją sistemą OBdH neplanuodavo operacijų, tai darydavo Generalinis štabas. Todėl faktiškai svarbiausias Sausumos kariuomenės žmogus buvo Generalinio štabo viršininkas (vok. Chef des Generalstabs des Heeres; Chef GenStdH). Panašiai buvo ir Vokietijos Kariniame jūrų laivyne. Išimtis buvo liuftvafė, kur vado H. Geringo įtaka buvo labai didelė.
Sausumos kariuomenė (vok. das Heer 'armija') visada būdavo pagrindinė jėga rengiant karines operacijas. Nebuvo tokio dalyko, kaip bendras įvairių ginkluotųjų pajėgų šakų veiklos planavimas. Tuo neužsiėmė ir OKW, kuri buvo viršesnė už OKH, bet tam neturėjo ir išteklių.

Karui tęsiantis OKH užduočių ratas vis siaurėjo, nes A. Hitleris ir OKW vis stiprino savo vaidmenį operacijų planavime ir vykdyme. Pvz., visą įsiveržimo į Norvegiją operacija buvo suplanuota už OKH ribų. 1945 m. balandį, prasidėjus Berlyno puolamajai operacijai, vyko nuolatiniai OKH ir OKW ginčai dėl strateginių prioritetų. Kadangi Rytų frontas buvo OKH atsakomybė, OKW vadovas feldmaršalas Vilhelmas Keitelis mažai paisė vermachto nesėkmių atremiant Raudonosios Armijos atakas. Generolas H. Guderianas, tada vadovavęs OKH, nesistengė įtikinti Keitelį, kad šis įtikintų Hitlerį sustiprinti kariuomenę, atremiančią Raudonosios Armijos atakas ryčiau Oderio.
Sausumos kariuomenės generalinio štabo vadovavimo galimybės buvo dar labiau sumažintos po liepos 20 d. pasikėsinimo į Hitlerio gyvybę, po kurio Hitleris į savo rankas perėmė dar daugiau atsakomybės valdant kariuomenę ir planuojant operacijas.

OKW ir PKH buvo įsikūrę tame pačiame Cosene (vok. Zossen), tačiau abu štabai stengėsi veikti nepriklausomai. Coseno komplekso personalas sakydavo, kad jei objektas Maybach 2 (OKW) būtų buvęs sunaikintas, objekto Maybach 1 (OKH) žmonės dėl to niekiek nebūtų nusiminę. Abu užmaskuoti statinių kompleksai buvo atskirti užtvaromis, kas kompleksų darbuotojams irgi neugdė vieningumo. 1945 m. balandžio 28 d. (2 d. prieš Hitlerio nusižudymą) Hitleris OKH pajungė OKW valdžiai, ir šis štabas tapo visiškai atsakingu už pajėgas Rytų fronte.

Trečiajame Reiche armijos generalinio štabo viršininkai buvo:

• 1933 m. spalio 1 d. – 1938 m. rugpjūčio 27 d.: generolas Liudvigas Bekas (Ludwig Beck);
• 1938 m. rugsėjo 1 d. – 1942 m. rugsėjo 24 d.: generolas pulkininkas Francas Halderis (Franz Halder)];
• 1942 m. rugsėjo 24 d. – 1944 m. birželio 10 d.: generolas pulkininkas Kurtas Ceicleris (Kurt Zeitzler);
• 1944 m. birželio 10 d. – 1944 m. liepos 21 d.: generolas leitenantas Adolfas Hoizingeris (Adolf Heusinger);
• 1944 m. liepos 21 d. – 1945 m. kovo 28 d.: generolas pulkininkas Heincas Guderianas (Heinz Guderian);
• 1945 m. balandžio 1 d. – 1945 m. gegužės 1 d. – pėstininkų generolas Hansas Krebsas (Hans Krebs).

Vokietijos Vyriausiojo sausumos kariuomenės vado vėliava

Sausumos kariuomenės vado vėliavos sandara paprasta. Vėliava turėjo tris pagrindines spalvas – raudona, balta ir juoda (juodas Geležinis Kryžius). Automobilinės vėliavėlės būdavo kvadratinės, kraštinė 30 cm, vėliavėlė patalpinta metaliniame rėmelyje ir uždengta organinio stiklo plokštelėmis.

• 
  1938 m. vasaris – 1936 m. balandis
• 
  1938 m. vasaris – 1941 m. guodžio 12 d.
• 
  Vokietijos Sausumos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas

Vokietijos Sausumos kariuomenės Generalinio štabo viršininko vėliava

Speciali pareigybinė vėliava Sausumos kariuomenės Gemeralion štabo viršininkui buvo priimta 1944 m. rugsėjo 1 d. Tada Generalinio štabo viršininku buvo generolas pulkininkas Heincas Guderianas. Dėl smarkių ginčų su A. Hitleriu 1945 m. kovo 28 d. (likus 38 d. iki karo pabaigos) H. Guderianą pasiuntė gydyti sveikatos.

Vėliava panaši į Vokietijos Sausumos kariuomenės vyriausiojo vado vėliavą, skiriasi tik keturiais auksiniais ereliais vėliavos kampuose ir balta svastika Geležinio kryžiaus centre.