Numidija
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Numidijos karalystė lot. Regnum Numidiae ber. ⵜⴰⴳⵍⴷⴰ ⵏ ⵉⵏⵓⵎⵉⴷⵏ | ||||
Romos respublikos pavaldi valstybė (106–25 m. pr. m. e.) | ||||
| ||||
Numidija po Pūnų karų | ||||
Sostinė | Kirta (dab. Konstantina) | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Istorija | ||||
- Įkūrimas | 202 m., 202 | |||
- Prijungta prie Romos | 25 m. pr. m. e. m. | |||
Numidija (lot. Regnum Numidiae, ber. ⵜⴰⴳⵍⴷⴰ ⵏ ⵉⵏⵓⵎⵉⴷⵏ) – istorinė antikos laikų berberų valstybė Afrikos šiaurėje, dabartinėje Tuniso ir rytinėje Alžyro pakrantėje.
Valstybės ištakos buvo apie III a. pr. m. e., kai Numidijos teritorijoje susikūrė dvi gentinės valstybės – Massyli rytuose ir Massaesyli vakaruose. Masilių valdovas Masinisa apie 201 m. pr. m. e. su romėnų pagalba suvienijo abi gentis į vieną Numidijos valstybę.[1]
Apie 118 m. pr. m. e. – 105 m. pr. m. e. tarp Numidijos karaliaus Jugurtos ir Romos vyko Jugurtos karas. Romos sąjungininkė buvo Mauritanijos karalystė. Jugurtai pralaimėjus, Numidija padalinta: vakarinės jos dalys perduotos Mauritanijai, o rytinės išlaikytos kaip Romos pavaldi valstybė.
46 m. pr. m. e. mirus Jubai I, karalystė laikinai panaikinta, ją paverčiant Naujosios Afrikos provincija (lot. Africa Nova). 31 m. pr. m. e. ji trumpam atkurta, į sostą pasodinant Jubą II. Dar po 6 metų, 25 m. pr. m. e., Numidija galutinai panaikinta, ją prijungiant prie Afrikos provincijos. Tik 193 m. jos teritorijos tapo administruojamos kaip atskira Numidijos provincija.
Numidijos karaliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Masinisa (201 m. pr. m. e. – 148 m. pr. m. e.)
- Micipsa (148 m. pr. m. e. – 118 m. pr. m. e.)
- Adherbalas (118 m. pr. m. e.)
- Hiempsalas (118 m. pr. m. e. – 117 m. pr. m. e.)
- Jugurta (112 m. pr. m. e. – 105 m. pr. m. e.)
- Gauda (105 m. pr. m. e. – 88 m. pr. m. e.)
- Juba I (60 m. pr. m. e. – 46 m. pr. m. e.)
- Juba II (31 m. pr. m. e. – 25 m. pr. m. e.)
|
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Thomas M. Leonard (2013). Encyclopedia of the Developing World. Routledge. p. 169. ISBN 978-1-135-20508-9.