Nidos uostas
| Nidos uostas | |
|---|---|
| |
| Vieta | Nida, Lietuva |
| Statusas | Pastatytas |
| Atidarymas | XIX a. pab. |
| Paskirtis | Uostas |
Nidos uostas – Lietuvos uostas Nidoje, Naglių g. 14. Pavaldus valstybinei Vidaus vandens kelių direkcijai.
Uostas dažniausiai naudojamas keleiviniams keltams priimti bei žvejybos ir pramoginiams laivams. Nidos uosto kapitonas – Karolis Atkočaitis
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nidos tarptautinis keleivinis uostas yra Nidos pietinėje dalyje, istorinio Atragio kaimo teritorijoje. Tai seniausia Nidos dalis, geriausiai išlaikė griežtą stačiakampę plano struktūrą, taisyklingą gatvių tinklą, vientisą apstatymą.[1]
XIX a. pabaigoje Nidos gyvenvietėje buvo įrengtas žvejų uostas, vėliau garlaivių prieplauka. Sovietmečiu plečiant žvejybos bazę ir tvarkant uosto prieigas, buvo nugriautas viešbutis, muitinės pastatai, dalis senųjų žvejų sodybų. Liko tik uostas su žvejų prieplauka ir gamybine žuvies apdorojimo baze.
Nidos keleivinis uostas buvo pradėtas formuoti 1975–1976 m., kai Nidoje prie esamo žvejų uosto buvo pastatyta prieplauka, 1991 m. įrengtas antras molas, taip suformuojant akvatoriją keleivinių laivų švartavimui.
Nidos keleiviniam uostui LR Vyriausybės nutarimu 1999 m. buvo suteiktas tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas, priimtas nutarimas įsteigti Nidos keleiviniame uoste pasienio kontrolės punktą.[2] Nidos keleivinio uosto pasienio kontrolės punkto teritorijos ribos buvo patvirtintos 2000 m.
2021 m. uoste vyko 2021 m. pasaulio Platu 25 čempionatas. Tai pirmasis istorijoje tarptautinės buriavimo federacijos pripažintas pasaulio buriavimo čempionatas, kuris vyko Lietuvoje.[3]
Prieplaukos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nidos uostas turi dvi pagrindines prieplaukas: žvejybinę (anksčiau buvusi keleivinė) ir keleivinę.[4] Žvejybinės prieplaukos gylis siekia 2,8–3 m centrinėje prieplaukos dalyje ir nukrenta iki 1 m gylio šiauriniame mole. Keleivinės prieplaukos plotis siekia 25 m, o gylis 3 m. Raudona laivavedybos šviesa šviečia nuo rytinio molo, o žalia nuo vakarinio, žalias plūduras turi būti paliekamas dešinėje pusėje. Įplaukimas iš Kuršių marių yra 256°.
Iš viso uoste vienu metu gali būti prisišvartavusios 40–60 jachtų.[5] Jachtoms nebetelpant į pagrindinę keleivinę prieplauką, jos gali būti leidžiamos ir į žvejybinę.
2023 m. liepą Nidos uoste baigti slipo, skirto nuleisti ir iškelti laivams, įrengimo darbai.[6]
Rekonstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 2005 m. vyksta Nidos uosto rekonstrukcijos projekto rengimas ir vykdymas. Projekte dalyvauja Nidos tarptautinis vidaus vandenų uostas, Juodkrantės žvejybinis uostas ir Krynica Morska uostas Lenkijoje. Projekto tikslas – abipusės sienos erdvės plėtra statant ir modernizuojant uostus. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
Uoste planuojama padaryti daugiau vietos laivams, įrengti du plaukiojančius pontoninius pirsus. Rekonstrukcijai mažiausiai reikia 5,5 milijonų litų. Kultūros paveldo departamentas taip pat reikalauja rekonstruoti šiuo metu apleistą sovietinį žuvininkystės ūkio pastatą šalia uosto.[7]
2012 m. Nidos uosto rekonstrukcijai skirtų Europos Sąjungos lėšų nebuvo galima panaudoti dėl to, kad vandens teritorija palei Kuršių marių pakrantę neįėjo į Neringos savivaldybės teritorines ribas. LR Seimas skubos tvarka ėmėsi svarstyti savivaldybės teritorijos ribų plėtimą. 2012 m. rugsėjo 26 d. LR Seimas patikslino Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijų ribas, priėmęs tai reglamentuojančio įstatymo pataisas.[8] Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijų ribos patikslintos išplečiant Neringos savivaldybės teritoriją Kuršių mariose. Tokiu būdu pašalintos kliūtys įregistruoti sklypus apie uosto statinius, kitą nekilnojamąjį turtą, taip pat suteikiant adresus. Tai leis įgyvendinti Nidos tarptautinio keleivinio uosto detaliojo plano sprendinius, savivaldybei bus sudarytos platesnės galimybės dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose. Neringos savivaldybei perduota 3,170 ha Šilutės, 1,645 ha Klaipėdos rajono ir 46 ha Klaipėdos miestui priskirtų vandens teritorijų.[9]
Nidos jachtklubas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtas jachtklubas, leidžiantis priimti buriuotojus ir iš kitų valstybių, bei įrengti pasų ir muitinės kontrolės taškai. Yra WC, dušai, kavinės, viešbučiai. Farvateris nuo Smiltynės iki Nidos pažymėtas sutartiniais ženklais. Nidos jachtklubuose galima išsinuomoti jachtas su įgula. Organizuojamos pramoginės ekskursijos po Kuršių marias. Kiekvieną sezoną jachtklubas organizuoja sportines regatas.
Nidos jachtklubas rengia Kuršių marių regatą, Lietuvos čempionatus visose olimpinėse buriavimo klasėse ir kitose.[10]
„Benai, plaukiam į Nidą“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kasmet prie Nidos uosto rengiamas festivalis „Benai, plaukiam į Nidą“. Festivalio scena tradiciškai statoma šalia uosto.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Prisišvartavusios jachtos -
Žvejybiniai laivai ir infrastruktūra -
Žvejybinis laivas -
Istorinė jachta -
Nidos jachtklubas -
Nidos jachtklubas -
Nidos jachtklubas -
Pramoginė jachta -
Nidos jachtklubas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „KULTŪRA / Gyvenvietės / Žvejų kaimai“. nerija.lt. Nuoroda tikrinta 2012-10-30.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Dėl Nidos keleivinio uosto“. 1999 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 1183. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
- ↑ Brasiūnas, Marius. „Pirmą kartą Lietuvoje startuoja pasaulio buriavimo čempionatas - Sportas24“. Sportas24. Nuoroda tikrinta 2024-02-12.
- ↑ „Nida Marina“ (anglų). balticmarinas.com. Nuoroda tikrinta 2012-10-30.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Uostai nesutalpina jachtų“. maga.lt. Nuoroda tikrinta 2012-10-30.
- ↑ „Baigti Nidos uosto slipo įrengimo darbai“. lrt.lt. LRT. BNS. 2023-07-16. Nuoroda tikrinta 2024-09-23.
- ↑ „Nidoje puoselėjamas sovietinis palikimas“. Delfi.lt. 2011-10-11. Nuoroda tikrinta 2012-10-30.
- ↑ „Praplėstos Neringos savivaldybės ribos“. LRS. 2012-09-26. Nuoroda tikrinta 2012-10-30.
- ↑ Juršytė, Eglė (2012-09-20). „Kuršių marių pakrantę ketinama perduoti Neringos savivaldybei“. vz.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
- ↑ „Regatos“. Lietuvos buriuotojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2012-10-30.
Papildomam skaitymui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A. Kažukauskienė, I. Jankauskaitė, „Neringa nori tvarkyti senus ir statyti naujus uostus“, „Balsas.lt“, 2012-09-21, [1]