Niūronys
Niūronys | ||
---|---|---|
55°34′26″š. pl. 25°05′13″r. ilg. / 55.574°š. pl. 25.087°r. ilg. | ||
Apskritis | Utenos apskritis | |
Savivaldybė | Anykščių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Anykščių seniūnija | |
Gyventojų | 63 | |
Vikiteka | Niūronys | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Nurańce |
Niūronys – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, kairiajame Šventosios upės krante, Anykščių regioniniame parke, prie kelio 1209 Anykščiai–Niūronys–Stakės . Seniūnaitijos centras. Yra Jono Biliūno memorialinis muziejus, Arklio muziejus, kuriuose pristatomos A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus ekspozicijos. Kaimą supa Niūronių girelė. Rytuose kaimą juosia Variaus upelis, yra Variaus atodanga.
Yra veikiančios kapinės (kapuose palaidoti 6 partizanai: būrio vadas Jonas Biliūnas-Žolynas (1901–1945), Jonas Janukėnas (1925–1945), Jurgis Jakniūnas (1923–1945), Liudvikas (?–1945), Vladas Maksimavičius (1920–1945) ir Kazys Žiukas (?–1945), žuvę 1945 m. birželio 23 d., ir 3 partizanai: Boleslovas Paškonis-Balandis (1926–1946), Justinas Urbonas (1920–1946) ir nežinomas, žuvę 1946 m. vasarą). Kapinių centrinėje dalyje 1990 m. buvo pastatytas medinis kryžius Lietuvos partizanams.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovėje šiose vietose buvo randama geležies rūdos ir gaminama lietuviška geležis.
Rašytiniuose šaltiniuose minimi XVII a. (1729 m. Burbiškio palivarkui priklausė ir Niūronių kaimas, tuomet turėjęs 6 kiemus). XIX a. pab. minima Niūronių žemės valda, priklausiusi Venclovavičiams.[2]
1912 m. kaime buvo įkurta pirmoji pradinė mokykla (veiklą atnaujino 1923 m.). Uždaryta 1976 m., jos patalpose pradėtas kurti Arklio muziejus, buvusios mokyklos pastate dabar veikia jo Tradicinių amatų centras. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 868,40 ha žemės išdalinta 56 savininkams.
Nuo 1949 m. balandžio 2 d. iki 1976 m. kovo 4 d. Niūronys buvo J. Biliūno kolūkio centrinė gyvenvietė.
Niūronių kaime 2018 m. atkurti ir pastatyti trys senųjų Anykščių krašto sakralinių paminklų pavyzdžiai: Striukų sodyboje – dar XX a. I pusėje Anykščių kapinėse stovėjęs 1886 m. stogastulpis Striukų sodyboje (rekonstrukcijos autorius – Vladas Gaidys), kaimo kryžkelėje prie drožinių klėtelės – Anykščiuose prie A. Šiaučiulio sodybos buvęs 1865 m. stogastulpis (rekonstrukcijos autorius – Valdas Pelegrimas), prie upelio – XIX a. pabaigoje Anykščiuose stovėjęs koplytstulpis su Kristaus krikšto skulptūrine grupe (rekonstrukcijos autorius – Mykolas Tursa, skulptūros Dainiaus Veršelio). 2019 m. ties kaimo kelių sankryža iškilo istorinio Petro Blažio kryžiaus, nuo 1921 m. stovėjusio Kuniškiuose, tiksli kopija (rekonstrukcijos autoriai – Vytautas Taurelė ir Arnoldas Keibas, skulptūros D. Veršelio).
Arklio muziejus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Niūronių kaime 1978 m. įkurtas unikalus Arklio muziejus, kuriame galima susipažinti su jau daug šimtmečių trunkančia arklio ir žmogaus draugystės istorija, pajodinėti ar pasivažinėti karieta. Muziejus įsikūręs senoje daržinėje, buvusios pradinės mokyklos pastate. Muziejų įkūrė prof. Petras Vasinauskas (1906–1995), pats bričkele keliavęs po Lietuvą ir rinkęs eksponatus. Muziejuje sukaupta žemės ūkio padargų, vežimų, karietų, pakinktų ir daug kitų, šiandienos turistams nežinomų daiktų. Čia galima paglostyti arklius ir jais pajodinėti, rengiamos edukacinės programos aukštaitiškose gryčiose.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||||||
1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1986 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
151 | 164 | 131 | 161 | 121 | 84 | 81 | 76 | 67 | 63 | ||
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kaime gimė lietuvių rašytojas Jonas Biliūnas (1879–1907). Prie jo gimtųjų namų stūkso Beržų kalnelis. Namas, kuriame įkurtas rašytojo muziejus, perstatytas 1932 m. Čia gyvenę J. Biliūno brolio sūnūs Jonas ir Juozas sodybą pasidalijo: Jonas išsivežė vieną namo dalį, o sodyboje likęs Juozas trūkstamą dalį prisistatė. Prie sodybos stovi liaudies meistrų skulptūros (A. Domarkienės, S. Karanausko, L. Tarabildos), vaizduojančios rašytojo kūrinių veikėjus.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Stogastulpis Niūronyse (1985 m.)
-
Kryžius ir kaimo sodyba
-
J. Biliūno sodyba
-
Mediniai žirgai prie Arklio muziejaus
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Nurańce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 312 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Niūronys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 694 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Niūronys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 215
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Anykščių krašto vietovių žinynas
- J. Biliūno memorialinė sodyba Archyvuota kopija 2006-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- Arklio muziejus
- Edukacinės programos Anykščiuose, Niuronių k. Archyvuota kopija 2012-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Andrioniškis – 4 km | |||||||||||
|
|||||||||||
Šeimyniškėliai – 5 km ANYKŠČIAI – 8 km |