Nevainionių apylinkė
54°10′š. pl. 24°53′r. ilg. / 54.16°š. pl. 24.88°r. ilg.
.svg){kind=small} Nevainionių apylinkė
| ||
| Centras | Nevainionys (1950–1954) Daugidonys (1954–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Eišiškių valsčius (1940–1947) Kalesninkų valsčius (1947–1950) | |
| Apskritis | Trakų apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Eišiškių rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Kalesninkų seniūnija, Pabarės seniūnija | ||
Nevainionių apylinkė (arba Nevainianų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams 1948 m., 1949 m. buvo Kalesninkų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Eišiškių rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Purvėnų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Nevainionių apylinkė prijungta prie Kalesninkų apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Naujo gyvenimo“ kolūkis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
25,54 | „Naujojo gyvenimo“ kolūkis [5] | 12 kaimų, 4 vienkiemiai | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 161
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 6–7
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 9–10
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 71