Nausodis
Kitos reikšmės – Nausodis (reikšmės).
| Nausodis | ||
|---|---|---|
  Nausodis |
||
| 55°53′02″š. pl. 21°25′26″r. ilg. / 55.884°š. pl. 21.424°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | |
| Gyventojų | 129 | |
 Vikiteka |
Nausodis | |
Nausodis – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 12 km į rytus nuo Kretingos, 3 km į šiaurės rytus nuo Žalgirio seniūnijos centro Raguviškių, Minijos kairiajame krante.
Veikia „Geonaftos“ naftos gavybos gręžiniai.[2]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per kaimą teka Prūdupis, o vakariniu pakraščiu vingiuoja Minija. Nausodžio žemės ribojasi su Abakais, Budriais ir Kačaičiais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas skelbia, kad tai naujas sodžius (kaimas), tačiau jo žemėje žmonės gyvena jau nuo I tūkstantmečio.[3] Apie tai liudija tarp Nausodžio gyvenvietės ir Mišučių dvaro sodybos rymantis Mišučių piliakalnis.
Nausodis susiformavo XVI a. pabaigoje, po valakų reformos ir buvo tipinis gatvinis-rėžinis kaimas, kuris priklausė Mišučių dvarui. 1846 m. Kartenos parapijos Nausodžio kaime buvo 15 dūmų.[4] Mirusius artimuosius nausodiškiai iki XIX a. laidojo kaimo kapinėse, kurios veikė Minijos slėnio terasoje netoli piliakalnio.
XX a. pradžioje kaimą sudarė trys dalys: Idzeliai (3 ūkiai), Nausodis (6 ūkiai) ir Prūsaliai (6 ūkiai), 1923 m. buvo 21 ūkis.[5] 1921 m. parengtas vienkieminio kaimo žemėtvarkos planas, kurį 1933 m. įgyvendino matininkas P. Tryčius. Žemės reformos metu išskirsčius kaimą į vienkieminius ūkius centrinė gyvenvietės dalis išretėjo, tačiau planinė struktūra mažai tepakitusi išliko iki mūsų dienų.
Dalis nausodiškių po Antrojo pasaulinio karo tapo Lietuvos partizanais, jų ryšininkais ir rėmėjais. Vilksmilte vadinamoje nuošalioje kaimo vietovėje prie Minijos, Igno Slušnio sodyboje buvusi įrengta Kardo rinktinės Buganto kuopos Jūreivio būrio partizanų slėptuvė. 1948 m. rugsėjo 8 d. sodybą apsupo ir padegė MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Kartenos vls. poskyrio stribai. Susišaudymo metu žuvo būrio vadas Vladas Slušnys-Jūreivis, jo žmona Karolina Slušnienė-Jūreivienė, partizanai Bronius Anužis-Žalgiris ir Jonas Liaudonskas-Girėnas, Tauras.[6] Archyviniai duomenys teigia, kad mūšio metu žuvo ir partizanų rėmėjas, sodybos savininkas I. Slušnys, tačiau vietos gyventojai tvirtina, kad jis dar kurį laiką gyveno, o dingo vėliau.[7] Nausodžio kaimo gyventojo Igno Jurkaus namuose partizanai įvykdė mirties bausmę naujakuriui Justinui Buivydui iš Budrių kaimo.[8]
Partizanų artimuosius ir pagalbininkus enkavedistai ir stribai trėmė į Sibirą. 1948–1949 m. buvo išvežtos Antano Anužio, Igno Kupšio, Antano Kupšio, Aleksandro Slušnio, Juozo Šlušnio šeimos ir Albertina Lukauskaitė,[9] o Vladas Balsevičius, Vladas Lukauskas, jo sūnus Zenonas Lukauskas ir kt. įkalinti lageriuose.
Skirtingai nuo aplinkinių kaimų, sovietmečiu Nausodžio kaimas nesunyko. Nors jis buvo pagalbinė Aušros, o vėliau – Jaunosios gvardijos (Žemaitijos) kolūkio gyvenvietė, tačiau į kaimą kėlėsi aplinkinių vienkiemių gyventojai, statėsi naujas sodybas.
XX a. 7-8 dešimtmetyje dar buvo likę keletas senų, etnografiškai vertingų sodybų. Viena gražiausių buvusi Vlado Balsevičiaus sodyba, užėmusi apie 1,5 ha žemės. Joje stovėjo namas ir visi ūkiniai pastatai, augo didelis obelų ir vyšnių sodas, tyvuliavo 3 tvenkiniai ir didelis, 1,5 x 1,5 m dydžio ir 3 m gylio šulinys su mediniu rentiniu. Šulinį vadino bravariniu, kadangi jis buvo iškastas XIX a. pirmojoje pusėje čia stovėjusiai Mišučių dvaro spirito varyklai (bravorui). Sodybą juose tvora, o į kiemą buvo įvažiuojama pro plačius vartus. Seniausias pastatas joje buvo 1783 m. statyta klėtis. Vienoje jos kamaroje buvusi įrengta meistarnė, kurioje meistraudavo ir darbo įrankius saugojo sodybos šeimininkas. Vaikio kamara buvo skirta samdytam bernui gyventi, o klėtis – grūdams saugoti. Be to pastate dar buvo šeimininkės (gaspadinės) sandėliukas ir dvi kraitinės kamaros šeimininkų dukroms. Jadvygos Lukauskienės sodyboje buvusi dar senesnė, 1753 m. statyta klėtis. Įdomus buvo 1807 m. statytas B. Lygutienės namas, taip pat Liudo Kupšio klėtis, pastatyta iš smulkių, plonų rąstų.[10]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis |
| 1919–1938, 1941–1944 m. | Budrių seniūnija, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Budrių apylinkė, Kretingos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1953 m. | Budrių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis |
| 1953–1963 m. | Budrių apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963–1977 m. | Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1977–1995 m. | Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Budrių seniūnaitija, Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1902 m.[11] | 1923 m.sur.[12] | 1959 m.sur.[13] | 1970 m.sur.[13] | 1979 m.sur.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 133 | 156 | 153 | 166 | 139 | 154 | 165 | 136 | 129 | ||
| ||||||||||
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mišučių (Nausodžio) piliakalnis, vadinamas Pilale (I tūkstantmetis – XIII a.).
- Nausodžio senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVI–XIX a.).
- Etnoarchitektūrinis Vlado Balsevičiaus svirnas (XIX a.).[19]
- Kaimo koplytėlė su Marijos Maloningosios, Marijos, Kristaus ir Šv. Juozapo skulptūromis (XIX a.).[20]
- Koplytstulpis su Šv. Roko skulptūra (XIX a.).
- Atminimo ženklas sovietų okupacijos 1947–1949 m. aukoms atminti (įrengtas 2010 m.).
- Partizanų atminimo vieta (įrengta 2011 m.).
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Nausodis nuo Kartenos kelio -
Naftos verslovė -
Koplytėlės prie kelio -
Apylinkės -
Vilksmiltė -
Igno Slušnio sodybvietė Vilksmiltėje -
Lietuvos partizanų atminimo vieta -
Memorialinė lenta 1947-1949 m. okupacijos aukoms atminti
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Žygimantas Meškauskas. Sėkmingos investicijos didina „Geonaftos“ naftos gavybą. – Vakarų ekspresas – 2004, liepos 14
- ↑ Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai 2002–2005: Archeologija. – Vilnius, 2005. – T. 1 (2). – P. 207–208
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 166 (Nowosiady)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
- ↑ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento archyvinė pažyma. – 1997 m. spalio 24. – L. 1, 8–9
- ↑ Audronė Puišienė. Iš žmonių pasakojimų bando atkurti istorinę tiesą. – Pajūrio naujienos – 2010 m. spalio 22
- ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys – 1966, liepos 28. – P. 3
- ↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – T. 1. – P. 424, 442, 444, 456, 460
- ↑ Kretingos rajono architektūriniai paminklai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 35. – L. 10, 23
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 13,0 13,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Svirnas
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios, Marijos, Kristaus ir Šv. Juozapo skulptūromis
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dovilė Simaitytė. Kariuomenės vadą su Kretinga sieja skaudi giminės praeitis. – Pajūrio naujienos – 2011, liepos 29
- Dovilė Simaitytė. Partizanų žūties vietoje atidengs paminklą. – Pajūrio naujienos – 2011, spalio 4
- Diana Jomantaitė. Partizanų auką liudys paminklas. – Pajūrio naujienos – 2011, spalio 11
- Aistas Mendeika. Nausodyje – paminklas partizanams. – Švyturys – 2011, spalio 12 Archyvuota kopija 2013-07-06 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Rubuliai – 2,3 km | Žadeikiai – 3 km | KARTENA – 4,5 km Abakai – 1,5 km |
| |||||||
| Mišučiai – 2 km KRETINGA – 12 km |
|
Balsiškiai – 6,2 km | |||||||||
| RAGUVIŠKIAI – 3 km | Kačaičiai – 1,7 km | Budriai – 1,75 km | |||||||||
