Pereiti prie turinio

Narcizas (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Narcizas (gr. Νάρκισσος) – graikų mitologijoje buvo išskirtinio grožio jaunuolis iš Tespijos Bojotijoje, dievo Kefiso ir nimfos Lariopės sūnus.

Įvairiose istorijose jis vaizduojamas šaltu, atstumiančiu tuos, kurie jį myli. Dievai jį nubaudė taip, kad jis įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje, nesuprasdamas kad tai jis pats. Taip jis pražuvo negalėdamas atsitraukti nuo savo atvaizdo grožio. Išliko keletas šio mito versijų – viena iš jų Oksirincho papirusuose, priskiriama Partenijui; Konono „Pasakojimuose“, sukurtuose tarp 36 m. pr. m. e. ir 17 m. e. m.; klasikinė aprašoma OvidijausMetamorfozėse[1]; Pauzanijo „Graikijos vadove“.

Echonė ir Narcizas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Echonė ir Narcizas.

Dzeusui patiko būti tarp gražių nimfų, todėl jis jas dažnai lankydavo žemėje. Galiausiai jo žmonai, Herai, pasidarė įtartini jo dažni lankymaisi žemėje ir ji ketino pagauti Dzeusą su nimfomis. Echonė norėjo apsaugoti savo drauges nimfas, todėl ji užkalbino Herą (jos aistra buvo kalbėjimas). Taip ji norėjo suteikti laiko Dzeusui ir nimfoms pasišalinti. Bet Hera suprato Echonės pokalbio tikslą, todėl nubaudė ją. Nuo tada Echonė galėjo kalbėti tik atkartodama kieno nors kito ištartų sakinių paskutinius žodžius.

Džono Viljamso Voterhauso paveikslas „Echonė ir Narcizas“.

Echonė įsimylėjo Narcizą, kuris mylėjo tik save patį. Echonė, negalėdama kalbėti, stengėsi apsakyti Narcizo ištartais žodžiais savo meilę jam, bet jis ją atstūmė, kaip ir visas kitas. Sudaužyta širdimi ji meldėsi Afroditei, prašydama mirties. Jos maldos buvo išklausytos, bet deivei patiko Echonės balsas, todėl ji paliko jos balsą skambėti amžinai.

Narcizas medžiodamas miškuose atstūmė daug jį įsimylėjusių nimfų. Viena iš jų jam sušuko, kad jis pamiltų žmogų ir jo meilė liktų be atsako. Supyko meilės deivė Afroditė, kad Narcizas atstūmė jos dovanas, ir nubaudė Narcizą. Narcizas pamilo savo atvaizdą pamatęs upokšnio vandenyje. Kankinamas meilės jis nei valgė, nei gėrė ir taip numirė. O toje vietoje išdygo gėlė – narcizas.

  1. Ovid, Metamorphoses, Bk III:402-436