Pereiti prie turinio

Nakajima Ki-115

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nakajima Ki-115
Nakajima Ki-115
Tipas Kamikadzė lėktuvas
Kūrėjas Japonijos imperija
Pirmas skrydis 1945 m. gegužės - birželio mėn.
Pradėtas naudoti 1945 m. liepos mėn.
Baigtas naudoti 1945 m. rugpjūčio 15 d.
Pagrindiniai naudotojai Japonijos imperija

Nakajima Ki-115 Tsurugi (jap. kardas) buvo specialiai kamikadzėms gamintas Japonijos antrojo pasaulinio karo laikų lėktuvas.

Sukūrimo aplinkybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėktuvas turėjo dalyvauti pačios Japonijos teritorijos gynyboje nuo amerikiečių kareivių išlaipinimo į Japonijos sausumą. Jis buvo kuriamas karo pabaigos išvakarėse, kuomet Japonija jau neturėjo vilties laimėti karą, tačiau dar tikėjosi parodyti, jog galutinė jos okupacija bus priešui labai nuostolinga ir tuo būdu išsiderėti palankesnes kapituliacijos sąlygas. Pagrindinis tikslas buvo pagaminti kuo daugiau šių lėktuvų.

Konstrukcijos ypatumai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tsurugi buvo paprastos konstrukcijos, vengiant detalių iš strateginių žaliavų (aliuminio ir pan). Daugiausia buvo naudojamas medis ir plienas. Tiko praktiškai bet kuris oru aušinamas lėktuvo motoras. Buvo tikimasi panaudoti 1920–1930 metais sukauptas senų variklių atsargas[1]. Pirmuosiuose modeliuose buvo montuojamas 1150 AJ Nakajima Ha-35 žvaigždinis variklis. Nėra duomenų, ar kada nors buvo įmontuotas koks nors kitoks motoras. Skirtingai nuo daugumos to meto tokio dydžio ir tipo lėktuvų, fiuzeliažo skerspjūvis buvo apvalus o ne elipsiškas. Tokį korpusą lengviau pagaminti.

Lėktuvas turėjo išorinę važiuoklę, kuri buvo numetama vos pakilus ir galėjo iškart būti panaudota sekančiam lėktuvui kilti. Lėktuvas turėjo du papildomus raketinius greitintuvus dėl kurių paskirties irgi nesutariama: vienur rašoma, jog jie turėjo padėti lengviau pakilti, kitur – kad įsibėgėti galutinei atakai.

Ki 115 tuojau po karo (propeleris nuimtas vengiant savavališkų skraidymų)

Charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėktuvas galėjo skristi maždaug 512 km/val greičiu ir nešti apie 800 kg bombą – pakankamą perskelti amerikiečių karinį laivą perpus. Tačiau jis neturėjo jokių ginklų apsiginti nuo puolančių naikintuvų, būdamas jiems palyginus lengvas taikinys. Tsurugi galėjo nuskristi maždaug 1200 km.

Lėktuvo valdymas buvo labai grubus, matomumas itin prastas ir bendras efektyvumas gana menkas. Tačiau valdymo kabinoje buvo būtiniausi skrydžiui reikalingi navigacijos prietaisai, pilotavimo rankena ir pedalai, numatyta vieta racijai. Lėktuvas turėjo eleronus, vėlesnės versijos – ir užsparnius. Visgi dėl grubios važiuoklės ir prasto matomumo ant žemės (piloto kabina toli nuo lėktuvo priekio) juo buvo labai sunku pakilti ir nusileisti. Bandymų metu tą vos sugebėdavo net ir patyrę pilotai.

Tsurugi buvo paprastas gaminti ir prižiūrėti[2], tačiau jo valdymas buvo toks sunkus jog pavieniui šie lėktuvai beveik netiko kaip ginklas. Nors nė vienas Tsurugi neskrido į kamikadzės misiją, nemažai pilotų žuvo jais besitreniruodami. Visgi Japonija planavo pagaminti iki 8000 tokių lėktuvų per metus. Skrisdami šimtais ir tūkstančiais, jie be abejo būtų buvę priešui labai pavojingi.

Karui netikėtai pasibaigus, šie lėktuvai taip ir nepamatė mūšio. Šiuo metu yra išlikęs tik vienas, gana prastai išsilaikęs egzempliorius.

  1. Tsurugi closeups. Col. Scott Willey straipsnis nuotraukos
  2. Kamikaze and the Nakajima Ki 115 Tsurugi [1]