Mysija
| Mažosios Azijos istorinis regionas Mysija (Μυσία) | |
|---|---|
| |
| Šalis | Šiaurės vakarų Turkija |
| Tautos | mysai, frygai |
| Valstybės | Asuva (XV-XIV a. pr. m. e.) |
| Miestai | Kyzikas |
 | |
| Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Mysija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras | |
Mysija arba Mizija (sen. gr. Μυσία) – buvusi istorinė sritis šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Lydija pietuose, Bitinija rytuose ir Troada bei Aeolide vakaruose.
Anot graikų geografo Strabono, Mysijos pavadinimas kilo iš lydų kalbos žodžio mysos, reiškusio buką.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mysijos ribos nėra aiškios ir apibrėžtos. Šiuo vardu vadinamas Mažosios Azijos šiaurės vakarų kampas, besiglaudžiantis prie Marmuro jūros. Jis dalinai sutampa su Simavo upės (senovės graikų Μέκεστος Mekestos) baseinu. Vietinis kraštovaizdis pasižymi miškingomis kalvomis ir dideliu gyventojų tirštumu bei gausiais miesteliais. Tačiau didelių miestų čia nebuvo.
Regiono natūraliomis geografinėmis ribomis buvo Olimpo kalnas šiaurės rytuose, kurie atskiria nuo Bitinijos. Pietine riba buvo Temno kalnas pietuose, skiriantis nuo Lydijos. Pietryčiuose buvo Frygija. Į vakarus nuo Mysijos buvo Troada, kuri kartais laikoma Mysijos dalimi[1].
Strabonas Mysija vadino visą šiaurės vakarinį Mažosios Azijos kampą. Be tikrosios Mysijos jis priskiria jai Troadą ir Eolidę. Tikrąją Mysiją Strabonas dalino į tris dalis: Mąžąją (Μυσία ἡ μικρά), buvusią Marmuro jūros pakrantėje, Didžiąją (Μυσία ἡ μεγάλη) krašto gilumoje ir Teufraniją (Τευθρανία) – piečiausią pakraštį.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maša
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]II tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Mysija gali bti tapatinama su teritorija, kuri hetitų raštuose minima kaip Maša. Tikėtina, kad ji priklausė Asuvos konfederacijai. Tai buvo konfederacija smulkių valstybėlių, kurių minima 22. Kai kurios tų smulkiųjų valstybėlių buvo identifikuotos. Pvz., Wilusiya tapatinama su Troja (Ilionas), Taruisa – su Troada.
Spėjama, kad Asuva buvo užkariauta Tuhdalijos I laikais (apie 1400 m. pr. m. e.) ir bent jau laikinai įjungta į Hetitų imperiją.
Asuvos pavadinimas galėjo duoti pavadinimą visam Azijos žemynui.
Geležies amžius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Trojos karo metu Mysija minima kaip Trojos sąjungininkė, ir graikai kovojo su šio regiono gyventojais, kuriuos graikai vadino mysais (Μυσοί Mysoi). Tiesa, Homeras tik labai menkai mini šį regioną, ir nepateikia jokių detalesnių duomenų ar vietovardžių. Herodotas pasakoja, kad mysai buvo giminingi lydams ir karams. Jis taip pat mini dar prieš Trojos karą vykusias jų migracijas į Balkanų pusiasalį, kur jie nukariavo Trakiją.[2]
II–I tūkst. pr. m. e. sandūroje visą regioną nusiaubė atsikėlėliai iš šiaurės Balkanų – frygai. Dėl to vėlesniais laikais Mysija kartais dar buvo vadinama Mažąja Frygija (μικρᾶ Φρυγία Mikra Frygia), arba Helesponto Frygija (Ἑλλησποντιακὴ Φρυγία Hellespontiake Frygia). Frygų dominuojama Frygija pietryčiuose, tuo tarpu, buvo vadinama Didžiąja.
Senovės graikų šaltiniai mini vietos gyventojus, kurie kalbėjo savita kalba. Ją Strabonas laiko lydų ir frygų kalbų mišiniu[3]. Vienintelis įrašas šia kalba yra datuojamas tarp V ir III a. pr. m. e. ir turi tik tris žodžius. Kalba yra indoeuropietiška, tačiau tikslesnis klasifikavimas neįmanomas dėl žinomų žodžių trūkumo.[4]
Prie Helesponto pakrančių vėlesniais laikais įsikūrė graikų kolonijos, tarp kurių svarbiausios buvo Kyzikas, Parionas, Lampsakas ir Abidas.[5]
Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]VII a. pr. m. e. pradžioje Mysiją prisijungė Lydijos karalystė. VI a. pr. m. e. ją nukariavo Achemenidų imperija ir įjungė į Spardos satrapiją. Tačiau mysai ne kartą sukildavo kartu su Jonija, Aeolide.
334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo Mysiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Mysija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio 301 m. pr. m. e. – Lisimachui. Ilgainiui ji buvo absorbuota į Pergamo karalystę.
133 m. pr. m. e. Romos imperijai įgijus Pergamo karalystę, Mysija kartu su kitomis sritimis buvo paversta Azijos provincija, o vėliau suformuota Helesponto provincija. Iki to laiko vietos gyventojai mysai buvo galutinai helenizuoti.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Hasluck, Frederick William (1911). „Mysia“. In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. 19 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 115–116.
- ↑ Herodotus. „I, 171“. Histories
- ↑ Strabo. „I, 171“. Geography
- ↑ Epigraphical database: Native 'Mysian' inscription". Packard Humanities Institute.
- ↑ Hasluck, Frederick William (1911). „Mysia“. In Chisholm, Hugh (ed.). Encyclopædia Britannica. 19 (11th ed.). Cambridge University Press. pp. 115–116.
| ||||||||||
