Etniniai musulmonai
| Muslimanai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~100 000 |
| Populiacija šalyse |  Juodkalnija:24 625 (2003)
|
| Kalba (-os) | serbų-kroatų, makedonų |
| Religijos | islamas |
| Giminingos etninės grupės | torbešai, goranai, bosniai, kiti pietų slavai |
Muslimanai (serb. muslimani, муслимани 'musulmonai') – etninė slavų, išpažįstančių islamą, grupė buvusioje Jugoslavijoje, išlaikiusių slavų kalbą ir slavišką savimonę.
Pažodžiui išverstas pavadinimas muslimanai reiškia tiesiog 'musulmonai'.
Jugoslavijos Socialistinėje Federacinėje Respublikoje muslimanais oficialiai vadino slavus musulmonus. Jie buvo viena svarbiausių gyventojų grupių Bosnijoje ir Hercegovinoje. Dabar, po Jugoslavijos suirimo, ši grupė Bosnijoje ir Hercegovinoje oficialiai vadinama bosniais. Tačiau dalis jų ir toliau savo laiko muslimanais, o ne bosniais. Dalis slavų musulmonų yra goranai, torbešai ar pomakai. Torbešai ir goraniai daugiausia gyvena Bulgarijoje, taip pat dalis jų gyvena Graikijoje ir Turkijoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal konstituciją Jugoslavijos SFR buvo pripažįstama:
- tautos (serb. narodi) – tautos, kurios tiesiogiai nurodytos konstitucijoje, jos turėjo tam tikrų privilegijų.
- „tautybės“ (serb. narodnosti) – tautos, kurios Jugoslavijoje egzistavo kaip tautinės mažumos.
Austrijos-Vengrijos imperija oficialiai įvedė terminą bosniak (liet. bosnis), reiškusį slavą musulmoną, kuris gyvena Bosnijoje. Iki tol šiuo žodžiu vadino bet kuriuos Bosnijos gyventojus, nepriklausomai nuo jų tautybės ar religijos.
Jugoslavijoje XX a. 7-tą dešimtmetį vyko ginčai dėl bosnių. Daug bosnių komunistų teigė, kad Bosnijos ir Hercegovinos musulmonai yra vietiniai slavai, ir turi būti pripažinti tauta. Tačiau pavadinimą musulmonai atmesdavo.
1968 m. Jugoslavijos konstitucija buvo pataisyta. Kaip kompromisas į ją įtraukta nauja etninė grupė – „musulmonai kaip tautai“. Jie vadinti musulmonais, bet ne bosniais. Bosniai Jugoslavijos politiką dėl „musulmonų kaip tautos“ laikė neatsižvelgiančia į jų kaip bosnių tapatybę ir neigiančia ją, nes toks terminas bosnius apibūdino kaip religinę, bet ne etninę grupę.[1]
Po 1990 m. daugelis tų žmonių (apie 2 mln.), daugiausia gyvenusių Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Sandžako regione imti vadinti etniniais bosniais (bošnjaci, vns. bošnjak). Tačiau dalis tokių žmonių, ypač už Bosnijos ribų, toliau vadinasi senuoju pavadinimu muslimanai.
Muslimanų paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serbijoje per 2002 m. gyventojų surašymą, apėmusį Centrinę Serbiją ir Voivodiną (bet ne Kosovą), buvo užregistruoti 19 502 muslimanai ir 136 087 bosniai.[2].
- Juodkalnijoje 2003 m. gyventojų surašymo metu 24 625 (3,97%) gyventojų užsirašė muslimanais, o 48 184 (7,77%) – bosniais.
- Makedonijoje 2002 m. gyventojų surašymo metu 2 553 (0,13%) gyventojų užsirašė muslimanais, o 17 018 (1,15%) – bosniais.[3] Iki 1990 m. daugelis pomakų ir torbešų irgi buvo registruojami kaip muslimanai.
- Kroatijoje apie 20 tūkst. gyventojų užsirašė muslimanais, apie 20 tūkst. – bosniais, dar apie 10 tūkst. – kroatais, nors išpažįsta islamą.
- Slovėnijoje 2002 m. gyventojų surašymo metu 10 467 gyventojų užsirašė muslimanais, o 21 542 – bosniais, o 8 062 – bosniečiais.[4]
Susijusios temos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Imamović, Mustafa (1996). Historija Bošnjaka. Sarajevo: BZK Preporod. ISBN 9958-815-00-1
- ↑ Statistics Office of Republic of Serbia. Population by nationality Archyvuota kopija 2009-02-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Statistics Office of Republic of Macedonia – Државен завод за статистика:Попис на населението, домаќинствата и становите во Република Македонија, 2002: Дефинитивни податоци (PDF) Šablonas:Mk icon
- ↑ Statistics Office of Republic of Slovenia – Statistični urad Republike Slovenije Archyvuota kopija 2015-02-24 iš Wayback Machine projekto.: 7. Prebivalstvo po narodni pripadnosti, Slovenija, popisi 1953, 1961, 1971, 1981, 1991 in 2002 Archyvuota kopija 2017-04-26 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||||||||||||
