Mundai

Mundų kalbų paplitimas

Džuangai

Mundai – Pietų Azijos tautų grupė, gyvenanti daugiausia vidurio ir rytų Indijoje (Orisoje, Dhžarkhande, Vakarų Bengalijoje ir kt.), taip pat vietomis Bangladeše. Populiacija – >9 mln. žmonių. Tai austroazijiečių tautos, kalbančios mundų kalbomis. Taip pat vartoja hindi, bengalų, orijų ir kitas gretimų tautų kalbas. Tikyba daugiausia tradicinė arba persimaišiusi su hinduizmu, dalis mundų – krikščionys.

Išskiriamos šios mundų tautos:

• birhorai
• džuangai
• gadabai
• ho
• karijai
• korkai
• mundarai (arba tiesiog mundai)
• santalai
• savarai
• bhūmidžai
• korvai
• bondai
• gatakai

Svarbiausias verslas – ariamoji ir lydiminė žemdirbystė (ankštiniai augalai, kukurūzai, ryžiai, soros), verčiasi ir upine žvejyba, medžiokle, maisto rinkimu. Amatai: pynimas, puodininkystė, medžio apdirbimas. Dalis dirba samdomus darbus, gamina džiutą, statybose, šachtose. Mundai turi tautinę inteligentiją, dalis dalyvauja maoistiniuose judėjimuose.

Į dabartinės Indijos teritoriją mundų protėviai (eneolito vadinamieji varinių lobių ir geltonosios keramikos kultūros atstovai) III–II tūkstm. pr. m. e. atsikėlė iš Pietryčių Azijos, ir pirmiausia paplito Mahanadės baseine. Didelė dalis mundų vėliau sumišo su kitomis indų tautomis (dravidais, arijais).

• 
  Ho tautos žmonės
• 
  Gadabų senolė
• 
  Santalių šokis
• 
  Korkų šeima