Mstislavskiai
Mstislavskiai | |
---|---|
Kilmė | Zaslavskiai |
Pradininkas | Mykolas Zaslavskis |
Titulas | Kunigaikštis |
Laikotarpis | 1499–1622 m. |
Šalys | LDK, vėliau MDK |
Dvarai | Mstislavlis |
Mstislavskiai, Mstislaviškiai (rus. Мстиславские) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų ir XVI–XVII a. pirmosios pusės Maskvos Didžiosios kunigaikštystės ir Rusijos carystės kunigaikščių ir bojarinų giminė.
Giminė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gediminaičiai, giminės pradininku laikomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis Mykolas Zaslavskis (rusų istoriografijoje Michailas Ivanovičius Zaslavskis, m. apie 1536 m.) iš Zaslavskių, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jaunučio palikuonių, giminės. Jis 1499 m. vedė Julijoną, vieną paskutinio Lengvenaičių giminės nario Jono dukterų, iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro kaip jos kraitį ir paveldą gavo dalį Mstislavlio kunigaikštystės ir teisę vadintis Mstislaviškiu. Lietuvių istorinėje literatūroje pasitaikantys teiginiai, kildinantys Mstislavskius iš kunigaikščio Lengvenio, neatitinka tiesos – LDK galiojo patrilinijinė giminystė.
- Mykolas Zaslavskis per XVI a. pradžioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės karus du kartus buvo perbėgęs į priešo pusę ir abu kartus (paskutinį – 1514 m.) grįžo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Turėjo du sūnus: Vasilijus mirė jaunas.
- Teodoras Mstislavskis (rusų istoriografijoje Fiodoras Michailovičius (g. 1499 m. birželio mėn. – m. 1540 m. birželio 6 d.) 1526 m. pabėgo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės į Rusiją, ten tapo tarnybiniu kunigaikščiu – gavo žemės valdų už tarnybą carui. 1529 m. vedė Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III giminaitę Anastaziją Kazanskają.
Teodoro sūnus:
- Ivanas Mstislavskis (1529–1586 m.) 1548 m. tapo bojarinu, Išrinktosios tarybos nariu. Nominalus Rusijos kariuomenės 1552 m. žygio į Kazanę ir 1559–1560 m. žygio į Livoniją vadas, 1565 m. įvedus opričniną su kunigaikščiu I. Belskiu vadovavo zemščinai. Mirus carui Ivanui IV Rūsčiajam nuo 1584 m. regentų tarybos narys, bet 1585 m. pralaimėjo kovą dėl valdžios Borisui Godunovui, buvo priverstas tapti vienuoliu ir ištremtas į Kirilo Belozerskiečio vienuolyną; jame ir mirė.
Ivano sūnus:
- Fiodoras Mstislavskis (m. 1622 m. vasario 22 d.) – paskutinis giminės narys, nuo 1576 m. bojarinas ir stambus to meto Rusijos žemvaldys pasaulietis – 1613 m. valdė apie 55 000 ha žemės. 1598 m. vienas pretendentų į caro sostą. Per Boriso Godunovo kovą su Dmitrijumi Apsišaukėliu I vyriausybės kariuomenės vadas. 1606–1607 m. vienas Ivano Bolotnikovo sukilimo malšintojų. 1610 m. vadovavo vadinamajai Septynių bojarinų vyriausybei, su kitais parengė ir pasirašė 1610 m. rugpjūčio 27 d. sutartį dėl Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos sūnaus karalaičio Vladislovo išrinkimo Rusijos caru. Politinę įtaką išlaikė iki mirties.[1] Jo sūnus Vasilijus mirė jaunas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mstislavskiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 554 psl.