Morikoniai
| Morikoniai | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | Italija |
| Titulas | Grafas |
| Laikotarpis | XVI-XIX a. |
| Šalys | ATR |
| Dvarai | Salų dvaras, Taujėnų dvaras, Svėdasų dvaras, Aleksandravėlės dvaras, Lyduokių dvaras, Paželvių dvaras, Degulių dvaras, Teresdavario dvaras, Noliškio dvaras, Dičiūnų dvaras |
Morikoniai (it. Moriconi, lenk. Morykoni) – verslininkų ir bajorų giminė[1], kilusi iš Italijos Toskanos regiono, Lukos provincijos.
Pasaulyje garsiausias Morikonių giminės atstovas yra Šv. Pranciškus Asyžietis - vienuolis, katalikų šventasis, įkūręs Mažesniųjų brolių ordiną (labiau žinomą kaip pranciškonų ordiną).
Lietuvoje giminė buvo įsikūrusi Aukštaitijoje, tačiau kilusi iš Italijos Italijos Toskanos regiono, Lukos provincijos. Į LDK atsikėlė kartu su Bona Sforza, 1518 m. ištekėjusia už karaliaus Žygimanto Senojo.
XVII a. pradžioje Morikoniai savo verslą aktyviai plėtojo tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje. Apie XVII a. vidurį kai kurie šios šeimos nariai verslą perkėlė i Lietuvą - i Vilnių ir Kėdainius ir laikui bėgant sulietuvejo. Vienas iš Morikonių Fredianas Morikonis 1654 m. karuose su švedais paskolino 60.000 talerių Lietuvos kariuomenės algoms išmokėti. Negalėdamas grąžinti paskolos Jonas Kazimieras Vaza 1665 m. suteikė Fredianui Morikoniui indigenatą ir šlovę.[2][3] Fredianas persikėlė gyventi į Lietuvą, kadangi neturėjo palikuonių, pasikvietė pas save savo pusbrolio Bartolomėjaus ir Virginijos Morikonių vaikus, našlaičius Šipionę (it. Scipione) (gimusį Lukoje 1642 m. sausio 10 d.) ir Joną Karolį (it. Giovanni Carlo) (gimusį Lukoje 1647 m. sausio 22 d.).
Bartolomėjaus Morikonio vaikams Šipionei ir Jonui Karoliui 1673 m. Varšuvos seime buvo suteiktas indigenatas, t. y. bajorystė užsienio bajorui.[4][5]
1676 m. seime bajorų privilegija dar kartą buvo patvirtinta ir pripažintas Morikonių herbas: pusiau padalyto skydo kairėje dalyje banguotos jūros vaizdas, aukščiau galvos šarvai su karūna ir ant jos tupįs šuo; dešinėje dalyje yra erelis, aukščiau galvos šarvai su karūna ir ant jos juodaodės galva. Herbas netipiškas lenkų ir lietuvių heraldikai, tikėtina, kad Morikoniai jį gavo dar Italijoje.
XIX a. pradžioje Italijoje išmirus Morikonių palikuonims Benediktas ir vėliau Liucijanas bandė perimti likusius turtus, tačiau nesėkmingai.
Giminės atstovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymiausi Morikonių giminės atstovai, susieję savo veiklą ir gyvenimą su Abiejų Tautų Respublika[6]:
- Bartolomeo di Giovanni Moriconi - Bartolomeo di Giovanni Moriconi gimė 1574 Lukoje, Lukos Respublikoje. Lukoje turėjo dirbtuves, kurioms vavovavo Francesco di Bartolomeo ir Bartolomeo di Marcantonio. Bartolomeo di Giovanni prisiekė kaip Krokuvos pilietis 1616 m. gegužės 28 d. 1623 m. rugpjūčio 2 d. taip pat prisiekė jo sūnus Giovanni, miręs Krokuvoje 1631 m. Bartolomeo di Giovanni Moriconi kartu su Bottini buvo pirmieji lukiečiai, kurie dalyvavo finansų rinkoje.[7]
- Fredianas Morikonis (it. Frediano Moriconi, lenk. Fredianus Morykoni) - gimė 1622 m. liepos 6 d. Lukoje, Lukos Respublikoje. 1654 m. karuose su švedais paskolino 60.000 talerių Lietuvos kariuomenės algoms išmokėti. Negalėdamas grąžinti paskolos Jonas Kazimieras Vaza 1665 m. suteikė Fredianui Morikoniui indigenatą ir šlovę. Fredianas persikėlė gyventi į ATR, kadangi neturėjo palikuonių, pasikvietė pas save savo pusbrolio Bartolomėjaus ir Virginijos Morikonių vaikus, našlaičius Šipionę (it. Scipione, gimusį Lukoje 1642 m. sausio 10 d.) ir Joną Karolį (it. Giovanni Carlo, gimusį Lukoje 1647 m. sausio 22 d.). Varšuvos Krasinskių bibliotekoje saugomas sutartis tarp Boguslavo Radvilos ir Frediano Morikonio, kuria šiam nuo 1661 m. vasario 10 d. perleidžiama Salų valda
- Bartolomėjas Morikonis (it. Bartolomeo Moriconi, lenk. Bartlomei Morykoni), Lietuvos Morikonių pradininko Šipionės Morikonio (it. Scipione Moriconi tėvas, gimė ir mirė Italijoje, Lukoje.
- Jonas Karolis Morikonis (it. Giovanni Carlo Moriconi), (g. 1647 m. sausio 22 d. - m. ?) į Lietuvą atvyko su broliu Šipione, juos, našlaičius atsivežė vaikų neturintis Fredianas Morikonis. Tapo kunigu, tai liudija Kamajų bažnyčios krikšto metrikų įrašai.
- Šipionė Morikonis (it. Scipione Moriconi, lenk. Scypion Morykoni ), (g. 1642 m. sausio 10 d. - m. ?) Lietuvos Morikonių pradininkas, į Lietuvą atvyko su broliu Jonu Karoliu, juos, našlaičius atsivežė vaikų neturintis Fredianas Morikonis.
- Tomas Morikonis (?-1751, it. Tommas Moriconi, lenk. Tomasz Morykoni) - jėzuitas, teologijos kūrinių autorius.
- Kristupas Morikonis (lot. Crystophorus Morikoni, lenk. Krzysztof Morykoni) – Vilkmergės pavieto pastalininkis, Vilkmergės pavieto taurininkas (1723 m.). 1673 m. gavo Lenkijos pilietybę (patvirtinta 1676 m.), buvo Salų ir Taujėnų dvarų paveldėtojas. 1733 m. fiksuotas kaip Salų dvaro šeimininkas, tais pačiais 1733 metais jis pasirašė Vilkmergės pavieto elekciją.
- Marcijanas Morikonis (lot. Martianus Morikoni, lenk. Marcjan Morykoni) (1720 m. lapkričio 24 d. - 1794 m. rugpjūčio 13 d.) 1748 m. LDK iždo raštininkas (lenk. pisarz skarbowy litewski), 1771 m. (ir 1773)minimas kaip Vilkmergės seniūnas, buvo vedęs Benedikto Tyzenhauzo dukrą Aleksandrą
- Benediktas Morikonis (lenk. Benedykt Morykoni) (1750 m. birželio 23 d. - 1839 m. gruodžio 1 d.) 1775 m. Lietuvos didysis sekretorius, 1778 m. - Pinsko seniūnas, nuo 1788 m. – Vilkmergės seniūnas.
- Ignotas Morikonis (lenk. Ignacy Morykoni) (1780 m. birželio 21 d. - 1823 m.) 1806 m. nusipirko iš Radvilų Salų dvarą, 1781 m. Bresto seniūnas, 1782 m. Vilkmergės seniūnas, LDK iždo raštininkas, pasiuntinys 1786-1788 seime. Buvo vedęs Eleną Bilevičiūtę (lenk. Helena Billewiczówna). Ignotas kartu su broliu Benediktu aktyviai dalyvavo Kosciuškos sukilime
- Jeronimas Morikonis (lenk. Hieronim Morykoni) - paveldėjo Salų dvarą. Buvo vedęs Gertrūdą Sacken (lenk. Gertruda Sakowicz). Seniūnas prieš mirtį surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko dviem seserms Morikonytėms, bet jį užprotestavo Strutinskiai
- Liucijonas Morikonis (lenk. Lucjan Morykoni) (1818 m. spalio 30 d. - 1893 m.) - valdė Svėdasus ir Salų dvarą.
- Mykolas Tadas Morikonis (lenk. Michał Tadeusz Morykoni) - Vilkmergės pavieto pakamaris, Vyriausiojo Lietuvos tribunolo vicemaršalka 1760 m., Porūnės seniūnas, pasiuntinys į 1765 m. seimą, tribunolo deputatas 1773 m., gyveno Lyduokių dvare.
- Juozapas (Tomas) Morikonis (lenk. Józef Morykoni) (?-1811) - didysis LDK generolas[8], buvo vedęs Konstanciją Šadurską, dukra Dorotėja ištekėjo už Juozapo Mikalojaus Lopacinskio, jų šeima valdė Kairėnų dvarą[9][10]
- Pranciškus Morikonis (lot. Franciscus Aloisius Moriconi, lenk. Franciszek Morykoni) - (1728 m. liepos 15 d. - 1791 m.) Vilkmergės pavieto pakamaris, Vilkmergės pavieto notaras (1771 m.).
- Marcijanas Morikonis (lot. Martianus Morikoni, lenk. Marcjan Morykoni) (1720 m. lapkričio 24 d. - 1794 m. rugpjūčio 13 d.) 1748 m. LDK iždo raštininkas (lenk. pisarz skarbowy litewski), 1771 m. (ir 1773)minimas kaip Vilkmergės seniūnas, buvo vedęs Benedikto Tyzenhauzo dukrą Aleksandrą
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Giovanne detto Moricone @ Geni.com [1]
- ↑ Mazzei, Rita (1983). Traffici e uomini d'affari italiani in Polonia nel Seicento. Milano: Franco Angeli Editore. pp. 19–21. ISBN 978-8820452575.
- ↑ Mazzei, Rita (1999). Itinera mercatorum: circolazione di uomini e beni nell'Europa centro-orientale 1550-1550. Lucca: Maria Pacini Fazzi Editore. pp. 109–110. ISBN 978-8872463802.
- ↑ W.Rzewuski, Pamiątki Soplicy
- ↑ Baniulytė, Aušra (2006). Italai XVI-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdieniniame gyvenime. Vilnius: LII leidykla. pp. 109–110. ISSN 1392-4028. Suarchyvuotas originalas 2018-12-03. Nuoroda tikrinta 2018-12-03.
- ↑ Morikonių giminės medis Geni.com [2]
- ↑ MORICONI in Dizionario Biografico degli Italiani. Vol 76 (2012)[3]
- ↑ Brusokas, Eduardas (2012). Kai vėliavininkus keitė generolai: Pavietų generolai majorai – nauja karinės administracijos pareigybė 1794 metais. Lietuvos istorijos metraštis. pp. 47–62. ISSN 0202-3342. Suarchyvuotas originalas 2020-11-26. Nuoroda tikrinta 2018-12-03.
- ↑ Kairėnų dvaro istorija. VU Botanikos sodas [4],[5]
- ↑ Giunterytė Puzinienė, Gabrielė (2005). Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. Regionų kultūrinių iniciatyvų centras. p. 351. ISBN 978-9955973010.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Salų ir jų apylinkių istorija
- Svėdasų RKB 1868 m. mirties metrikų knyga
| |||||||||||||||||||||||