Pereiti prie turinio

Monosacharidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Monosacharidai – paprasčiausios sudėties angliavandeniai. Jie paprastai būna bespalviai, tirpūs vandenyje, kristalinės struktūros. Kai kurie monosacharidai yra saldaus skonio. Gamtoje labiausiai paplitę sacharidai gliukozė (dekstrozė), fruktozė, galaktozė, ribozė ir deoksiribozė yra monosacharidai. Monosacharidai yra pamatiniai disacharidų (pvz., sacharozė) ir polisacharidų (pvz., celiuliozė, krakmolas) komponentai.

Ribozė ir deoksiriboze įeina į nukleorūgščių ir ATP sudėtį. Gliukozės ir fruktozės aptinkama meduje, vaisiuose. Gliukozės visada yra gyvūnų kraujyje, o galaktozės - žinduolių piene. Monosacharidų molekulėse gali būti nuo keturių iki dešimties anglies atomų. Pagal anglies atomų skaičių molekulėje jie skirstomi į tetrozes, pentozes, heksozes ir t. t. Didžiausią reikšmę turi heksozės ir pentozės.