Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Monoidas – algebrinė struktūra, pusgrupė, kurioje apibrėžtai operacijai yra neutralus elementas.[1]
Taigi, monoidas yra rinkinys (A – aibė, – šioje aibėje apibrėžta operacija su dviem operandais), kur galioja tapatybės:[1]
sakančios, kad operacijai galioja asociatyvumas, bei kad jai egzistuoja neutralus elementas („1“).[1]
Jei kuriam nors elementui egzistuoja toks elementas , kad galiotų tapatybė
tai elementas vadinamas elemento simetriniu elementu.[1]
Monoidas, kuriame kiekvienas elementas turi simetrinį elementą, vadinamas grupe.[1]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Pratt, Vaughan, „Algebra“, „The Stanford Encyclopedia of Philosophy“ (Fall 2017 Edition), Edward N. Zalta (ed.), [1]