Molotovo linija

Molotovo linija – Tarybų Sąjungos 1940–1941 m. pradėta statyti fortifikacinė linija. Ši linija ėjo per aneksuotas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos teritorijas.

Gynybos linija

Linija buvo prastai suprojektuota ir įrenginėta paskubomis. Iš daugiau kaip 1,5 tūkstančio Lietuvos teritorijoje suplanuotų kazematų pavyko pastatyti vos 101. Tačiau daugumoje buvo atlikti tik betonavimo darbai, o pilnai parengtų gynybai nebuvo visiškai. Dėl šios priežasties Molotovo linija neatlaikė staigaus Vermachto puolimo ir buvo per kelias dienas pralaužta.

Molotovo linijos likučiai pakankamai gerai išlikę. Kai kuriuose jų matyti įvairūs pažeidimai: sviedinių žymės, stiprių sprogimų deformuotos betoninės konstrukcijos, tačiau dažniausiai tai yra ne mūšio pėdsakai, o jau po karo atliktų bandymų ar sprogmenų utilizavimo rezultatai.

Rajonai

Molotovo linija buvo suskirstyta į šiuos fortifikacinius rajonus:

Telšių
Šiaulių
Kauno
Alytaus
Gardino
Osovieco
Zambrovo
Bresto
Kovelio
Vladimiro- Voluinės
Kamenka-Buzkos
Rusios-Ravos
Pšemislo

Lietuvoje

Molotovo linijos dalies Lietuvoje projektavimo darbai baigti 1941 m. kovo mėn., o jos objektų statyba prasidėjo jau balandžio mėn. Bendras fronto įtvirtininmų ruožas Lietuvoje turėjo būti 328 km. Iš viso pradėtas statyti 101 bunkeris, tačiau iki II Pasaulio karo pradžios nė vienas jų nebuvo užbaigtas.^[1]

Telšių įtvirtinimų rajonas. 8 įtvirtinimų punktai apie 75 km ilgio linijoje nuo Palangos iki Judrėnų (Klaipėdos raj.). Šioje atkarpoje planuota pastatyti 366 bunkerius, tačiau spėta tik 23.
Šiaulių įtvirtinimų rajonas. 6 punktai apie 90 km ilgio linijoje nuo Pajūrio (Šilalės raj.) iki Jurbarko. Iš planuotų 403 bunkerių spėta – 27.
Kauno įtvirtinimų rajonas. 10 punktų apie 105 km ilgio linijoje nuo Jurbarko iki Kalvarijos. Iš planuotų 599 bunkerių pastatytas 31.
Alytaus įtvirtinimų rajonas. 5 punktai apie 60 km ilgio linijoje nuo Kalvarijos iki sienos su Baltarusija. Iš planuotų 273 bunkerių spėta pastatyti 20.