Mikalina Glemžaitė
| Mikalina Glemžaitė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1891 m. rugsėjo 2 d. Kupiškis |
| Mirė | 1985 m. kovo 29 d. (93 metai) Vilnius |
| Tėvas | Mykolas Glemža |
| Motina | Ona Glemžienė-Seminavičiūtė |
| Veikla | etnografė, pedagogė |
Mikalina Glemžaitė (1891 m. rugsėjo 2 d. Kupiškyje – 1985 m. kovo 29 d. Vilniuje) – Lietuvos etnografė, pedagogė, kraštotyrininkė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvai: Čipėnų apylinkės valstietis Mykolas Glemža ir Anna Seminovičiūtė Glemžienė. Seserys Elvyra Dulaitienė, Stefanija Glemžaitė.
1909 m. baigė „Saulės“ pedagoginius kursus Kaune, 1917 m. – dvimečius vakarinius kursus Sankt Peterburgo universitete.
1909–1911 m. Papilės pradžios mokyklos, 1911–1914 m. Kupiškio, Kybartų, Pirmojo pasaulinio karo metais – lietuvių karo pabėgėlių Rusijoje pradžios mokyklų mokytoja. Iki 1941 m. Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos mokytoja, nuo 1930 m. dėstė ir Žemės ūkio akademijoje. Kaip aktyvi Šaulių seniūnijos narė 1941 m. ištremta į Rešiotų koncentracijos stovyklą (Krasnojarsko sritis). Lietuvos mokslų akademijos prezidento J. Matulio ir kitų rūpesčiu 1946 m. grįžo į Lietuvą, dirbo „Dailės“ kombinate Kaune. 1949–1958 m. Istorijos ir etnografijos muziejaus fondų vedėja. Dalyvavo etnografinėse ekspedicijose, rinko ir tyrė liaudies audinius, drabužius.[1]
1997 m. seserų kraštotyrininkių Elvyros Glemžaitės-Dulaitienės, Stefanijos Glemžaitės ir Mikalinos Glemžaitės kapas, esantis Kupiškio miesto kapinėse, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 16918) Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto., 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe. Išlikęs Glemžų šeimos namas Kupiškyje. 1997 m. namas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k.16790) Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto., 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kupiškėnų vestuvininkai, 1936 m.
- Lietuvių moterų tautiniai drabužiai, 1939 m.
- Lietuvių tautiniai drabužiai, 1955 m.
- Adinukė, 1959 m.
- Lengvieji dygsniai, 1959 m.
- Peltakiavimas, 1967 m.
- Lietuvių liaudies menas: Audiniai, su kitais, 2 kn. 1957–1962 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Angelė Vyšniauskaitė. Mikalina Glemžaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 752 psl.