Pereiti prie turinio

Metropoliteno muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Metropoliteno muziejus

Metropoliteno meno muziejus (The Metropolitan Museum of Art, trumpiau The Met) – didžiausias muziejus Jungtinėse Amerikos Valstijose (įsikūręs Niujorke), priklausantis labiausiai pasaulyje lankomiausių muziejų sąrašui. Jo nuolatines kolekcijas sudaro daugiau nei 2 milijonai kūrinių, paskirstytų 17-kai kuruojamų departamentų. Pagrindinis pastatas stovi rytinėje Centrinio parko dalyje, palei Manhatano Penktąją aveniu, ir dėka savo vietos yra viena didžiausių meno galerijų pasaulyje. Į Metropoliteno muziejų taip pat įeina antraeilės galerijos, įsikūrusios Žemutiniame Manhatane, eksponuojančios viduramžių meną.[1]

Nuolatinėse kolekcijose eksponuojami kūriniai iš antikos, senovės Egipto, Vakarų Europos žymiausi dailininkų ir skulptorių šedevrai, moderniojo meno pavyzdžiai, JAV menininkų darbai, turtingos Bizantijos, Azijos, Okeanijos, Afrikos, islamo meno kūrinių kolekcijos. Taip pat muziejus turi dideles įvairių kultūrų muzikos instrumentų, kostiumų, aksesuarų, antikinių ginklų bei šarvų kolekcijas.

Oficiali Metropoliteno muziejaus įkūrimo data laikoma 1870 m. Jo įkūrėjai – grupė JAV verslininkų, finansininkų, mokslininkų, garsių menininkų ir mąstytojų, kurie siekė atidarytame muziejuje surinkti meno kūrinius, padėsiančius ateityje auklėti amerikiečių visuomenę.[2] Vis dėlto publikai muziejus atvertas tik 1872 m. vasario 20 d. Penktosios aveniu 681 nr. pastate.[3]

Šiuo metu jis užima 190 000 m² plotą, yra lankomiausias JAV muziejus ir trečias pagal lankomumą muziejus pasaulyje su maždaug 5 milijonais lankytojų per metus.[4][5]

Kolekcijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji salė
Viduramžių šarvai ir ginklai pagrindinėje salėje

Metropoliteno muziejaus nuolatinė kolekcija, kaip jau minėta anksčiau, paskirstyta 17-kai atskirų kuruojamų skyrių, kurių kiekvienas turi specializuotų darbuotojų personalą, susidedantį iš kuratorių ir mokslininkų, be to, 4-iems konservacijos skyriams ir mokslinių tyrimų skyriams. Nepaisant muziejuje saugomų šedevrų, Metropolitenas organizuoja ir talpina didžiules keliaujančias parodas kiekvienais metais. Šiandieninis muziejaus direktorius yra Thomas P. Campbell, ilgus metus dirbęs kuratoriumi, kol 2008 m. atsistatydinus Philippe de Montebello, užėmė jo vietą pareigose.[6][7]

Senovės Artimųjų Rytų menas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX amžiaus pradžioje Metropoliteno muziejus pradėjo rinkti senovės meno archeologinius artefaktus iš Artimųjų Rytų. Nuo kelių dantiraščio lentelių ir antspaudų, muziejaus Artimųjų Rytų kolekcija išaugo iki daugiau nei 7 tūkstančių[8] eksponatų. Tokiu būdu kolekcija atstovauja regiono istorijai nuo neolito laikotarpio iki Sasanidų imperijos žlugimo ir vėlyvosios antikos pabaigos; rinkinį sudaro šumerų, hetitų, sasanidų, asirų, babiloniečių ir elamitų kultūrų eksponatai, tarp kurių, esama gausios, ukikalių bronzos amžiaus objektų, kolekcijos. Rinkinio pasididžiavimas monumentalios akmeninės lamasu arba sargų figūros, atvežtos iš Asirijos karaliaus Ašurbanibalo II šiaurės-vakarų rūmų.[9]

Ginklai ir šarvai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šarvų ir ginklų skyrius yra vienas iš pačių populiariausių Metropoliteno muziejaus kolekcijų. Jis primena savitą šarvuotų figūrų ir žirgų „paradą“, eksponuojama pirmajame pastato aukšte, įsikūrusioje Ginklų ir šarvų galerijoje, kuri viena puikiausiai atpažįstamų muziejaus meninių idėjų, įkurtų 1975 m. su rusų imigranto ir ginklų bei šarvų specialisto Leonido Tarasuko (1925–1990) pagalba. Didžiausią dėmesį skyrius teikia „išskirtiniam šarvų meistriškumui ir puošybai“, ypač Europos vėlyvųjų viduramžių bei Japonijos šarvuotei, apimančiai V–XIX amžius.

Vis dėlto, tai nėra vienintelės kultūrinės ekspozicijos šioje galerijoje; palyginti su kitais muziejaus skyriais, kolekciją sudaro ganėtinai platus geografinis regionas, įskaitant ginklus ir šarvus iš ankstyvųjų senovės Egipto dinastijų, senovės Graikijos, senovės Romos imperijos, senovės Artimųjų Rytų, Afrikos, Okeanijos bei Pietų ir Šiaurės Amerikų, be to, amerikietiški šaunamieji ginklai (ypač Colt pistoletai) iš XIX–XX a. Tarp šioje kolekcijoje sukauptų 14 tūkstančių objektų[10], didžioji dalis naudota karalių ir princų, pavyzdžiui, šarvai priklausę Anglijos karaliui Henrikui VIII, Prancūzijos karaliui Henrikui II ir Vokietijos karaliui Ferdinandui I.

Afrikos, Okeanijos ir Amerikų menas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Puošni, dramblio kaulo, Benino karalystės Iobos (karalienės motinos) kaukė, Nigerija, XVI a.

Nors ir įsigijęs pirmąją senovinių peruiečių daiktų grupę 1882 m., Metropoliteno muziejus nepradėjo rinkti Afrikos, Okeanijos ar Pietų ir Šiaurės Amerikų eksponatų iki 1969 m., kuomet amerikiečių verslininkas ir filantropas Nelsonas A. Rokfeleris padovanojo muziejui daugiau nei 3-jų tūkstančių eksponatų kolekciją. Šiandien Metropoliteno muziejus saugo daugiau nei 11 tūkstančių eksponatų[11] iš Užsachario Afrikos regiono, Ramiojo vandenyno salų ir abiejų Amerikos žemynų, kurie eksponuojami Rokfelerio sparne (pietinėje muziejaus dalies pabaigoje). Kolekcija aprėpia subjektus pradedant, prieš 40 tūkstančių metų Australijos aborigenų tapytų uolų paveikslų, Naujosios Gvinėjos, asmatos genties, memorialinių lazdų iki neįkainojamų iškilmių ir asmeninių daiktų kolekcijos iš Nigerijos, Benino karalystės, dovanotų Klauso Perlso.[12] Eksponuojami rinkiniai, kaip jau minėta anksčiau, pristatantys Afriką, Okeaniją ir Amerikas, sudaro plačiausią Metropoliteno muziejaus skyrių, į kurį taip pat patenka brangūs dygliakiaulės spyglių gaminiai.

Azijos menas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hokusai's Didžioji Kanagavos banga

Metropoliteno muziejaus Azijos departamento kolekcijoje saugoma daugiau nei 35 tūkstančiai Azijos meno artefaktų,[13] kas, be abejonės, sudaro gausiausiai įrengtą šio meno skyrių JAV. Ši kolekcija atsirado kartu su muziejaus įsteigimu: daugelis filantropų dovanojo pirmuosius Azijos meno eksponatus naujajam muziejui. Šiandien, ištisas pastato sparnas dedikuotas Azijos kraštų kolekcijai, kuri apima 4 tūkstančių metų istorijos atkarpą. Metropoliteno muziejaus Azijos departamente esantis rinkinys paliečia kiekvieną šio žemyno civilizaciją, įskaitant, dekoratyvųjį meną - nuo paveikslų ir graviūrų iki skulptūrų bei metalo dirbinių. Be to departamentas yra žinomas dėl plačios kiniškos kaligrafijos ir kiniškų paveikslų kolekcijos, taip pat dėl Nepalo ir Tibeto darbų. Visgi čia esama ne tik meno ir ritualinių eksponatų; daugelis gerai žinomų daiktų esti funkcionalūs. Skyriuje saugoma ir Mingų dinastijos stiliaus kolekcija.

Senovės Egipto menas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės Egipto meno padalinys Met muziejuje buvo įsteigtas 1906 m. siekiant valdyti Sen. Egipto artefaktų kolekciją, kuri jau tuomet buvo gausi dėl privačių ir britų Egipto paieškų fondo dovanojimų. Tais pačiais metais Met muziejus įsteigė nuosavą Egipto archeologinę ekspediciją, kuri dirbo Egipte 14 sezonų tarp 1906 ir 1935 metų. Ekspedicija kasinėjo Lište, Tėbuose, Hibis šventykloje Chargos oazėje ir vėlesniais metais jai buvo suteikta koncesija kasinėti priešdinastinio Egipto kapuose Hierakonpolyje. Tarp muziejaus žinomiausių eksponatų: Pernebo mastabos objektai (apie 2450 m. pr. m. e.), Meketrės kapo mediniai modeliai (apie 1990 m. pr. m. e.), princesės Sit-Hator-Junet papuošalai (XIX a. pr. m. e.), faraonės Hatšepsutos statula (apie 1460 m. pr. m. e.). Iš vėlyvųjų laikų muziejuje yra surinkta Denduro šventykla, pastatyta apie 15 m. pr. m. e. Augusto, ir padovanota Egipto per Asuano užtvankos praplėtimą 1960-aisias, kuris grėsė šventyklai užliejimu.[14]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „Visit The Cloisters“. Suarchyvuotas originalas 2015-02-07. Nuoroda tikrinta 2012-02-18.
  2. ↑ „Brief History of The Museum“. Metmuseum.org. Nuoroda tikrinta 2013-02-18.
  3. ↑ Moske, James. „This Weekend in Met History: February 20“. Museum Archives. Nuoroda tikrinta 18 February 2013.
  4. ↑ http://www.artinfo.com/galleryguide/19639/6185/the-metropolitan-museum-of-art-new-york/about/
  5. ↑ http://www.theartnewspaper.com/attfig/attfig09.pdf Archyvuota kopija 2010-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Miriam Kreinin Souccar (2008-09-10). „New Met Director has Lots of Company“. Crain's New York Business. Suarchyvuotas originalas 2009-04-13. Nuoroda tikrinta 2008-09-10.
  7. ↑ Kelly Crow (2008-09-10). „Met Selects Curator to Run Museum“. The Wall Street Journal. Suarchyvuotas originalas 2013-09-29. Nuoroda tikrinta 2008-09-10.
  8. ↑ „The Metropolitan Museum of Art - Ancient Near Eastern Art“. Metmuseum.org. Nuoroda tikrinta 2012-06-11.
  9. ↑ „Assyria, 1365–609 B.C. | Thematic Essay | Heilbrunn Timeline of Art History | The Metropolitan Museum of Art“. The Met’s Heilbrunn Timeline of Art History. Suarchyvuota iš originalo 2016-01-11. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
  10. ↑ „The Metropolitan Museum of Art - Arms and Armor“. Metmuseum.org. Nuoroda tikrinta 2012-06-11.
  11. ↑ „The Metropolitan Museum of Art - Arts of Africa, Oceania, and the Americas“. Metmuseum.org. Nuoroda tikrinta 2012-06-11.
  12. ↑ Ezra, Kate (1992). Royal Art of Benin — The Perls Collection. Metropolitan Museum of Art. ISBN 0-87099-632-0.
  13. ↑ „The Metropolitan Museum of Art - Asian Art“. Metmuseum.org. Nuoroda tikrinta 2012-06-11.
  14. ↑ metmuseum.org

Bibliografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Danziger, Danny (2007). Museum: Behind the Scenes at the Metropolitan Museum of Art. Viking, New-York City. ISBN 9780670038619.
  • Howe, Winifred E., and Henry Watson Kent (2009). A History of the Metropolitan Museum of Art. Vol. 1. General Books, Memphis. ISBN 9781150535482.
  • Tompkins, Calvin (1989). Merchants & Masterpieces: The Story of the Metropolitan Museum of Art. Henry Holt and Company, New York. ISBN 0805010343.
  • Trask, Jeffrey (2012). Things American: Art Museums and Civic Culture in the Progressive Era. University of Pennsylvania Press, Philadelphia. ISBN 9780812243628; A history that relates it the political context of the Progressive Era.
  • Vogel, Carol, „Grand Galleries for National Treasures“, January 5; and Holland Cotter, „The Met Reimagines the American Story“, review, January 15; two 2012 New York Times articles about American painting and sculpture galleries reopening after four-year renovation.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Metropoliteno_muziejus&oldid=7195718"