Mazovijos Vysokis

Mazovijos Vysokis lenk. Wysokie Mazowieckie
Mazovijos Vysokio miestas
Mazovijos Vysokis 52°55′09″ š. pl. 22°30′52″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC 1) ------ vasaros: (UTC 2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Mazovijos Vysokio apskritis
Gyventojų (2010)	9 333
Plotas	15,24 km²
Tankumas (2010)	612 žm./km²
Pašto kodas	PL 18-200
Tinklalapis	www.wysokiemazowieckie.pl/
Vikiteka	Mazovijos Vysokis

Mazòvijos Vysòkis (lenk. Wysokie Mazowieckie) – miestas ir valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Mazovijos Vysokio apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Per miestą teka Broko upė. Mieste įsikūręs Mazovijos Vysokio dekanatas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW678.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1239 m., kaip Vysoke. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1469 m. karalius Kazimieras Jogailaitis patvirtino gyvenvietės statusą ir 1492 m. įsakė mokėti činšo mokestį. 1494 m. rugsėjo 11 d. buvo nustatytos miesto ribos ir gyvenvietė atiteko Jan Hińcz iš Viežchuca Nadbužnos. 1496 m. įkurta Mazovijos Vysokio Šv. Jono Krikštytojo parapija. 1499 m. rugsėjo 6 d. karalius Aleksandras Jogailaitis suteikė gyvenvietei teisę rengti kasmetinius turgus. 1503 m. sausio 4 d. karalius Aleksandras Jogailaitis suteikė gyvenvietei Magdeburgo teises ir Mazovijos Vysokio miesto herbą. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. XVI a. miesto pavadinimas iš Wysokie pakeistas į Wysokie Mazowieckie, kad nesipainiotų su Wysokie Litewskie miestu dabartinės Gudijos teritorijoje. 1569 m. karalius Žygimantas Augustas perdavė miestą Mikalojui Radvilai Rudajam. Švedų tvano metu miestas buvo labai nusiaubtas ir vėliau ilgai atstatinėjamas. 1722 m. pastatyta Mazovijos Vysokio Senoji sinagoga.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1800 m. mieste gyveno 864 žmonės ir buvo 134 namai, 1865 m. buvo 176 namai ir 2865 žmonės. uo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai, buvo Mazovijos Vysokio apskrities centras. 1838-1842 m. pastatyta mokykla. 1869 m. gyvenvietė neteko miesto statuso. 1875-1878 m. pastatyta neobarokinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. 1879 m. pastatyta Mazovijos Vysokio sinagoga.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1916 m. atkurtas miesto statusas. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1946 m. mieste gyveno 2121 žmogus. 1955 m. įkurtas Ruch Wysokie Mazowieckie futbolo klubas. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai. 1995 m. gruodžio 24 d. įkurta Mazovijos Vysokio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija.

Paviršiaus struktūra

Pagal 2002 m. duomenis miesto plotas buvo 15,24 km², iš kurių:

• 53 % neužstatyti plotai;
• 15 % miškai;
• 32 % pastatai ir vandens telkiniai.

Miestas sudaro 1,19 % apskrities ploto.

Gyventojai

Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. duomenis:

Aprašas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	9 269	100	4 821	52,0	4 448	48,0
Plotas	15,24 km²
Gyv. tankumas (gyv./km²)	608,2		316,3		291,9

Gyventojų skaičiaus raida nuo 1580 metų:

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 3 214 žmonės: Žydai – 56,7 % (1 825); Lenkai – 42,9 % (1 379); Gudai – 0,15 % (5); Rusai – 0,15 % (5).

1897 m. gyveno 3 246 žmonės: Žydai – 59,2 % (1 923); Lenkai – 34 % (1 104); Rusai – 5,8 % (190); Latviai – 0,6 % (20); Vokiečiai – 0,12  % (4); Lietuviai – 0,06% (2); Totoriai – 0,06 % (2); Gudai – 0,03 % (1).

Žymūs žmonės

• Vaclovas Budrevičius - Lenkijos lietuvių tikinčiųjų teisių gynėjas, 1910 m. mieste dirbo vikaru;
• Piotr Bańkowski - istorikas, literatas, archyvistas, redaktorius;
• Jacek Bogucki - politikas, Lenkijos seimo narys;
• Marta Dobecka - aktorė;
• Andrzej Janeczko - dainininkas;
• Mieczysław Kierlewicz - lengvaatletis, ilgų nuotolių bėgikas;
• Hanna Kowalewska - rašytoja;
• Jan Kucharzewski - politikas, istorikas, teisininkas 1917-1918 m. Lenkijos ministras pirmininkas;
• Bolesław Mościcki - karininkas;
• Łukasz Załuska - futbolininkas;
• Marek Kaczyński - politikas, Lenkijos seimo narys.

Paminklai

• 1875 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia;
• 1898 m. klebonija;
• 1798 m. Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bažnyčia, iki 1918 m. buvusi cerkvė;
• XIX a. Mazovijos Vysokio Naujosios žydų kapinės;
• Mazovijos Vysokio Senosios žydų kapinės.

• 
  Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
• 
  Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bažnyčia
• 
  Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
• 
  Žydų kapinės
• 
  Kultūros namai
• 
  Mokykla
• 
  Miestas
• 
  Miestas
• 
  Apskrities administracijos pastatas

Tarptautinis bendradarbiavimas

• Maišiagala, Lietuva nuo 2010 m. rugsėjo 12 d.;
• Alpiarça, Portugalija nuo 2001 m. gegužės 29 d.;
• Vysokajė, Gudija nuo 1994 m. kovo 11 d.

Literatūra

• J. Maroszek, J. Tęgowski, Pogranicze polsko-rusko-litewskie. Rozdział II z Historia Województwa Podlaskiego pod redakcją A. Cz. Dobrońskiego. Instytut Wydawniczy Kreator, Białystok 2010 r. s. 21.
• J. Maroszek, Dzieje obszaru gminy Szepietowo w XV-XX wieku, Szepietowo 2006, s. 7-8.
• T. Jaszczołt, Fundacje kościelne na Podlasiu do końca XV wieku z Kościoły a państwo na pograniczu polsko-litewsko-białoruskim, źródła i stań badań pod redakcją M. Kietlińskiego, K. Sychowicza, W. Śleszyńskiego. Białystok 2005 r. s. 27-29.
• Z. Romaniuk, Nowe źródła do dziejów miast podlaskich w XV i na początku XVI w. z Białostocczyzna nr 1-2 /61-62 z 2002 r. s. 42-49.
• J. Kryński, Wysokie Mazowieckie. Monograficzny zarys dziejów, Wysokie Mazowieckie, 1992, s. 14-20,23,25-32,90-91,207-224.
• M. Baliński, T. Lipiński, Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statystycznym. Nakładem S. Orgelbranda Księgarza, Warszawa 1844 r. s. 1280-1282.
• S. Andrzejewski, M. Siuchniński, Miasta polskie w tysiącleciu, tom pierwszy. Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Wrocław – Warszawa – Kraków 1965 r. s. 295-296.
• A. Połujański, Opisanie lasów Królestwa Polskiego i gubernij zachodnich Cesarstwa Rossyjskiego: pod względem historycznym, statystycznym i gospodarczym, Tom I. Warszawa 1854 r. s. 340
• Cz. Brodzicki, D. Godlewska, Łomża w latach 1794-1866. Państwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa 1987 r. s. 246-248.
• G. Sosna, A. Troc -Sosna, Zapomniane dziedzictwo: Nie istniejące już cerkwie w dorzeczu Biebrzy i Narwi. Białystok 2002 r. s. 279.
• S. Orgelbrand, S. Orgelbranda Encyklopedyja powszechna, nowe stereotypowe odbicie. Tom Dwunasty (W – Żyżmory) Nakład, Druk i Własność S. Orgelbranda synów, Warszawa 1884 r. s. 270.
• S. Orgelbrand, S. Orgelbranda Encyklopedja powszechna z ilustracjami i mapami. T. XV, od litery U do Yvon. Wydawnictwo Towarzystwa Akcyjnego Odlewni Czcionek i Drukarni S. Orgelbranda Synów, Warszawa 1903 r. s. 549.

Nuorodos

• Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašas (lenk.)
• Miesto tinklalapis (lenk.)