Mary Wollstonecraft
Mary Wollstonecraft | |
---|---|
Džono Opio nutapytas portretas | |
Gimė | 1759 m. balandžio 27 d. Spitalfildsas, Londonas, Anglija[1] |
Mirė | 1797 m. rugsėjo 10 d. (38 metai) Somerstaunas, Londonas, Anglija |
Sutuoktinis (-ė) | Viljamas Godvinas (1797 m.) |
Vaikai | Franses Feni Imlei ir Meri Šeli |
Veikla | rašytoja, filosofė ir moterų teisių aktyvistė |
Žinomas (-a) už | „Moters teisių apgynimas“ |
Meri Volstonkraft (Mary Wollstonecraft, /ˈwʊlstənkræft/ arba /ˈwʊlstənkrɑːft/[2]; 1759 m. balandžio 27 d. – 1797 m. rugsėjo 10 d.) – anglų rašytoja, filosofė ir moterų teisių gynėja. Iki XX amžiaus pabaigos Volstonkraft gyvenimas, ypač romantiniai santykiai, sulaukė daugiau dėmesio nei jos kūryba. Šiandien Volstonkraft laikoma viena iš pirmųjų feminisčių filosofių, kurios tiek idėjos, tiek gyvenimas padarė įtaką kitų kartų feministėms ir feministams.
Per savo trumpą karjerą yra parašiusi romanų, traktatų, kelionių literatūros, išleidusi Prancūzijos revoliucijos istoriją, socialines normas mokančią knygą ir knygą vaikams. Volstonkraft žymiausias veikalas – „Moters teisių apgynimas“ (1792 m.), kuriame ji teigė, kad moterys iš prigimties nėra prastesnės už vyrus, o tokios atrodo tik todėl, kad neturi išsilavinimo. Veikale siūlo protu pagrįstą socialinę tvarką, kurioje tiek vyrai, tiek moterys turėtų būti traktuojami kaip racionalios būtybės.
Po Volstonkraft mirties našliu tapęs jos vyras 1798 m. paskelbė memuarų knygą apie savo mylimąją. Knygoje atskleistos intymios Meri detalės, neįprastas gyvenimo būdas, kas, pačiam vyrui nesitikint, stipriai pakenkė rašytojos reputacijai beveik šimtmečiui. Vis dėlto XX amžiaus sandūroje prasidėjus feministiniam judėjimui, Volstonkraft moterų lygybės gynimo ir normatyvinio moteriškumo kritikos svarba išaugo.[3][4]
Po dviejų nelaimingų romanų su Henriu Fuseliu ir Džilbertu Imlei (su pastaruoju susilaukė dukters Feni Imlei) Volstonkraft susituokė su filosofu Viljamo Godvino, vieno iš anarchistinio judėjimo pradininkų. Meri Volstonkraft mirė sulaukusi 38 metų, palikdama keletą neužbaigtų rankraščių, praėjus 11 dienų po to, kai pagimdė savo antrąją dukrą Meri Šeli, vėliau tapusią žymia rašytoja, plačiai žinomą kaip „Frankenšteino“ autorę.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Franklin, xiv.
- ↑ „Mary Wollstonecraft“. Oxford Learner's Dictionaries. Oksfordo universiteto leidykla. Nuoroda tikrinta 2020-11-12.
- ↑ Virginia Woolf. „The Four Figures Archyvuota kopija 2007-04-03 iš Wayback Machine projekto.“ (papildyta 2004-06-04). Tikrinta 2007-03-11.
- ↑ Kaplan, „Wollstonecraft’s reception“, 254; Sapiro, 278–279.