Mandala

Mandala

Sanskritas	मण्डल, maṇḍala
Kinų k.	曼荼羅 Mandala
Japonų k.	曼荼羅 Mandara
Korėjiečių k.	만다라 Mandara
Vietnam. k.	Mạn-đà-la
Tibetiečių k.	དཀྱིལ་འཁོར། = dkyil.vkhor
Mongolų k.
Kategorija

Mandala (skr. मण्डल = IAST: maṇḍala- 'ratas, žiedas') Indijos religijose – apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką. Ją sudaro kvadratai, koncentriniai ratai, susijungę trikampiai, besitelkiantys apie centrinį tašką. Mandala gali būti tiek abstrakti, tiek vaizduojanti dievybes.^[1] Ji gali būti piešta ant medžiagos ar supilta iš spalvoto smėlio, smulkinto marmuro, maltų ryžių, brangakmenių. Smėlio mandala sunaikinama iš sykio norint pabrėžti materialaus pasaulio laikinumą.

Plačiausiai naudojama hinduistinėje ir budistinėje tantroje kaip pagalbinė priemonė medituojant, sutelkiant sąmonę. Medituojant mandala gali būti vizualizuojama ir be išorinio pavaizdavimo. Mandaloje simboliškai atsispindi visos visatos arba atskirų jos dalių pilnatvė. Mandaloms artimos jantros, naudojamos kaip dievybių atspindžiai hinduistiniame tantrizme. Mandalų kūrimo praktika susiklostė hinduizme (mandalos aprašytos agamose – tradicinių doktrinų traktatuose), įsitvirtino ir labiausiai paplito Tibeto budizme.^[2]

Pagrindinės geometrinės sudedamosios mandalos arba jantros dalys yra: taškas (bindus) centre, apskritimas, kvadratas, simbolinis lotoso lapelių vainikas, trikampis.

Mandalai artimų struktūrų aptinkama ir kitų tradicijų mene.

Mandala ir psichoanalizė

Psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas laikė mandalą „pasąmoninio „aš“ atspindžiu“ ir manė, kad mandalų piešimas jam leidžia išsiaiškinti emocines problemas bei siekti asmenybės pilnatvės.^[3] Jis kasdien savo bloknote nupiešdavo po mandalą, nes pamatė, kad kiekvienas piešinys atspindi jo vidinį gyvenimą tuo momentu. Jis pradėjo mandalą naudoti kaip priemonę fiksuoti savo „psichinę transformaciją“. K. Jungas mandalą vertino kaip archetipinį modelį, kurio pagalba žmogus gali saugiai pažvelgti į savo pasąmonę, siekdamas rasti kelią į vidinės visatos centrą.^[4] Mandala padeda žmogui peržiūrėti, iš naujo pergrupuoti ir susidėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai yra išbarstyta aplink šį jo vidinį centrą. K. Jungas priėjo prie išvados, kad mandala gali padėti susisiekti su asmenybės centru siekiant pažinti kiekvieno asmens unikalų individualumą, ir šią idėją panaudojo savo gydymo praktikoje.

XIX a. tibetietiška Vadžrajoginės mandala
Hinduistinė Šri jantra su mandala viduje
Smėlio mandala
Šiuolaikinė mandala, sudaryta iš medžio grybo nuotraukų

Šaltiniai

↑ Maṇḍala.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 133
↑ Mandala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
↑ Žr. C G Jung: Memories, Dreams, Reflections, pp.186-197
↑ http://www.netreach.net/~nhojem/jung.htm Archyvuota kopija 2013-06-03 iš Wayback Machine projekto. K. Jungas apie mandalos poveikį

Vikiteka: Mandala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Maṇḍala.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 133

[2] Mandala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

[3] Žr. C G Jung: Memories, Dreams, Reflections, pp.186-197

[4] ttp://www.netreach.net/~nhojem/jung.htm Archyvuota kopija 2013-06-03 iš Wayback Machine projekto. K. Jungas apie mandalos poveikį

[1]

[2]

[3]

[4]