Maksimas Efesietis
Maksimas Efesietis (sen. gr. Μάξιμος ὁ Ἐφέσιος, 310–372 m.) – neoplatonikas filosofas, teurgas.
Kilęs iš turtingos šeimos Efese. Mokėsi Pergame pas Jamblicho mokinį Aidesijų. Vėliau Efese įkūrė savo mokyklą, pagarsėjo kaip stebukladarys. 351 m. pas jį mokytis atvyko būsimasis Romos imperatorius Julianas. Maksimas Efesietis Julianui darė didelę įtaką. Tapęs imperatoriumi, 361 m. Julianas pakvietė Maksimą ir Priską Epyrietį į Konstantinopolį. Maksimas ir Priskas konsultavo imperatorių šiam vykdant senosios antikinės religijos gaivinimą.[1]
Maksimas Efesietis dėl valdingo būdo turėjo daug priešų. Po Juliano mirties jį globojo imperatorius Jovianas. Bet šiam mirus, pateko į Valentiniano I ir Valenso nemalonę. Vėliau buvo įkalintas, bet Azijos prokonsulo Klearcho išlaisvintas. Kurį laiką mokė Konstantinopolyje. 372 m. nužudytas naujo prokonsulo Festo nurodymu.
Maksimo Efesiečio darbų nėra išlikę (tik komentarų Aristotelio „Kategorijoms“ fragmentai). Maksimas Efesietis krikščionių autorių kaltintas šarlatanizmu, burtininkavimu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algis Uždavinys. Helėniškoji filosofija. Nuo Numenijo iki Sirijano. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. p. 228–241.
|
Šis straipsnis apie asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |