Pereiti prie turinio

Mahatma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mahatma (skr. महात्मा = IAST: Mahātmā – mahā 'didelis' ātman 'siela, savastis') – Indijoje naudojamas religinis titulas, suteikiamas žmonėms, kurie laikomi šventais. Tokiu vardu pagerbtas Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderis Mohandas Gandis, nepriklausomybės kovotojas Svamis Šradhananda, baulų dainius Lalonas ir kt. Mahatma laikomas lyderiu, kurio vadovavimas remiasi dvasiniais, asketiniais (sanjasiniškais) pagrindais.[1] Šis titulas taip pat naudojamas džainų.

XIX a. teosofų mokyme mahatmomis vadinti didieji mokytojai, kurie esą gyvena Azijoje ir veda teosofus žmonijos tobulėjimo, dvasinio pažinimo keliu. Jie istorijos eigoje, pasak teosofų, buvo apsireiškę įvairių dvasinių mokytojų (religinių lyderių, filosofų, mistikų) pavidalais. Dieviškosios Šviesos misijoje (1960 m. Kalkutoje įkurtas religinis judėjimas) mahatmomis vadinti judėjimo dvasiniai mokytojai.

  1. Mahātmā.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 130