Mahakala
Mahakala (skr. महाकाल = IAST: mahākāla-, tibet. ནག་པོ་ཆེན་པོ། = nak po chen po 'didysis juodasis, didysis laikas') – hinduizme ir tantriniame vadžrajanos budizme sutinkamas dievybės epitetas.
Hinduizme Mahakala yra nuožmusis ir visa griaunantis Šivos pavidalas.[1] „Šaktisangama tantroje“ Mahakala aprašomas kaip juodas, triakis, keturrankis, gyvenantis tarp 8 kremacijos laužų, švytintis 10 milijonų juodų ugnių šviesa. Jis dėvi kaukolių vėrinį, sėdi ant 5 lavonų, rankose laiko trišakį, būgnelį, dalgį ir kalaviją, apsuptas šakalų. Jo žmona – Mahakalė (deivė Kali). Mahakala su Kali išreiškia galutinę griaunamąją Brahmano galią, visų ribų peržengimą. Jiedu yra pati visatos tuštuma ir prapultis.
Vadžrajanoje Mahakala yra idamas (tantrinis dievybės pavidalas) ir dharmapala (tvarkos sergėtojas). „Sadhanamaloje“ aprašomi trys Mahakalos pavidalai – dvirankis, keturrankis ir šešiarankis. Vaizduojamas tamsiai mėlynas, grėsmingas. Pasak vienos legendos, Mahakala kadaise Indijoje buvo didysis sidhas, pasiryžęs nuožmiai ginti dharmą tais atvejais, kai atjauta tampa bejėgė. Taip jis tapo nuožmaus pavidalo dievybe.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mahākāla.Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.p. 128–129
- ↑ Мифы народов мира. Махакала , Л. Н. Меньшиков – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
