Kengūriniai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Macropodidae
Didžioji pilkoji kengūra (Macropus giganteus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Poklasis: Sterbliniai ( Marsupialia) Būrys: Dvikapliai sterbliniai ( Diprotodontia) Šeima: Kengūriniai ( Macropodidae)

Kengūriniai (Macropodidae) – sterblinių žinduolių šeima. Priekinės galūnės penkiapirštės, trumpos, su aštriais nagais, o užpakalinės – labai stiprios ir ilgos. Uodega ilga ir raumeninga. Pėdos su ryškia sindaktilija (pirštų suaugimas), stipriausias IV pirštas.

Kengūros yra augalėdės, stambios rūšys suėstą žolę atrajoja kaip dykaragiai ar elniniai. Paplitusios Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir Tasmanijoje.

Šeimoje yra apie 57 rūšys. Jos labai skiriasi dydžiu ir gyvenimo būdu:

Pošeimis. Sthenurinae

• Dryžuotosios valabės (Lagostrophus):
  • Dryžuotoji valabė (Lagostrophus fasciatus)

Pošeimis. Macropodinae

• Didžiosios kengūros (Macropus):
  • Vikrioji kengūra (Macropus agilis)
  • Antilopinė kengūra (Macropus antilopinus)
  • Bernardo kengūra (Macropus bernadus)
  • Juodadryžė kengūra (Macropus dorsalis)
  • Eugenijos kengūra (Macropus eugenii)
  • Vakarinė pilkoji kengūra (Macropus fuliginosus)
  • Didžioji pilkoji kengūra (Macropus giganteus)
  • Grėjaus kengūra (Macropus greyii) (išnykusi)
  • Irmos kengūra (Macropus irma)
  • Parmos kengūra (Macropus parma)
  • Gražiasnukė kengūra (Macropus parryi)
  • Kalninė kengūra (Macropus robustus)
  • Pilkarusvė kengūra (Macropus rufogrisseus)
  • Raudonoji kengūra (Macropus rufus)
• Pelkinės valabės (Wallabia):
  • Pelkinė valabė (Wallabia bicolor)
• Uolinės valabės (Petrogale):
  • Petrogale assimilis
  • Trumpaausė uolinė valabė (Petrogale brachyotis)
  • Petrogale burbidgei
  • Petrogale coenensis
  • Petrogale concinna
  • Godmeno uolinė valabė (Petrogale godmani)
  • Petrogale inornata
  • Petrogale herberti
  • Petrogale lateralis
  • Petrogale mareeba
  • Kutauodegė uolinė valabė (Petrogale penicillata)
  • Petrogale persephone
  • Rotšildo uolionė valabė (Petrogale rothschildi)
  • Petrogale sharmani
  • Geltonkojė uolinė valabė (Petrogale xanthopus)
• Filanderiai (Thylogale):
  • Rusvapilvis filanderis (Thylogale billardierii)
  • Rausvakojis filanderis (Thylogale stigmatica)
  • Rausvakaklis filanderis (Thylogale thetis)
  • Tamsusis filanderis (Thylogale brunii)
• Kvokos (Setonyx):
  • Kvoka (Setonix brachyurus)
• Naguotauodegės valabės (Onychogalea):
  • Velso naguotauodegė valabė (Onychogalea fraenata)
  • Pietinė naguotauodegė valabė (Onychogalea lunata)
  • Šiaurinė naguotauodegė valabė (Onychogalea unguifera)
• Zuikinės valabės (Lagorchestes):
  • Lagorchestes asomatus
  • Akiniuotoji zuikinė valabė (Lagorchestes conspicillatus)
  • Gauruotoji zuikinė valabė (Lagorchestes hirsutus)
  • Paprastoji zuikinė valabė (Lagorchestes leporides)
  • Lagostrophus fasciatus
• Medlaipės kengūros (Dendrolagus):
  • Dendrolagus inustus
  • Lumholto medlaipė kengūra (Dendrolagus lumholtzi)
  • Beneto medlaipė kengūra (Dendrolagus bennettianus)
  • Meškinė medlaipė kengūra (Dendrolagus ursinus)
  • Dendrolagus matschiei
  • Dorio medlaipė kengūra (Dendrolagus dorianus)
  • Gudfelovo medlaipė kengūra (Dendrolagus goodfellowi)
  • Dendrolagus spadix
  • Dendrolagus mbaiso
  • Dendrolagus scottae
• Miškinės valabės (Dorcopsis):
  • Kalninė miškinė valabė (Dorcopsis vanheurni)
  • Maklėjaus miškinė valabė (Dorcopsis macleayi)
  • Dryžuotoji miškinė valabė (Dorcopsis veterum)
  • Hageno miškinė valabė (Dorcopsis hageni)
  • Juodoji miškinė valabė (Dorcopsis atrata)