Luotas

Luotų kopijos Platelių dvaro svirne

X a. slavų luotas

Luotas – iš vientiso medžio kamieno išskobtas laivelis. Europoje luotai žinomi nuo neolito laikų (VIII–V tūkst. pr. m. e.), seniausias rastas Nyderlandų teritorijoje. Daugiausia tai buvo grubaus darbo, iš ąžuolo išskobtos vandens transporto priemonės, iki 5,5 m ilgio, bukais galais.

Estijoje

Daugumoje Europos šalių luotų gamybos ir vartojimo tradicija yra nunykusi. Viena iš ją išsaugojusių šalių yra Estija, kurios Somos regione paplitusi luotų gamybos tradicija 2021 m. buvo įtraukta į pasaulio nematerialaus paveldo, reikalaujančio skubios apsaugos sąrašą.

Somoje luotai gaminami iš vientiso dažniausiai drebulės rąsto, kuris išskobiamas ir išplečiamas. Visa gamybos tradicija reikalauja specialių įgūdžių, tarp kurių yra tinkamo medžio suradimas, paruošimas, skobimas, plėtimas, galiausiai luoto paleidimo į vandenį ritualas. Skobiant luota dalyvauja grupė meistrų, o technikos tęstinumas užtikrinamas per žodinę tradiciją, legendas apie didžius meistrus ir jų sukurtus luotus.

Iki XIX a. vidurio luotai buvo svarbiausia susisiekimo ir žvejybos priemonė Somoje, kur labai gausu ežerų. Tačiau vėliau išvysčius sausumos kelius ir atsiradus pigesnėms valtims jų reikšmė mažėjo. 2021 m. buvo likę tik penki meistrai, kurie žinojo luotų skobimo tradiciją.

Lietuvoje

Lietuvos jūrų muziejuje saugomas iš Platelių ežero dugno 1987 m. ištrauktas luotas. Jis buvo aptiktas 10 m gylyje netoli Platelių senovės tilto, kadaise jungusio Šventorkalnio pusiasalį su Pilies sala. 4,5 m ilgio ir 0,5 m pločio laivelis buvo išskobtas iš ąžuolo. 2001 m. Platelių ežere 6-7 m gylyje archeologai rado ir kiek didesnį luotą, spėjama, jog jam – 600 m. Pamerktas specialiame skystyje šis luotas laikomas Platelių dvaro svirno rūsyje ir laukia konservavimo. 2005 m. senovinis luotas buvo iškeltas iš Elektrėnų marių dugno, 2007 m. Varnio ežere (Ignalinos rajonas) rastas apie 200 m. senumo luotas.

Luotai buvo naudojami susisiekimui ir žvejybai. Kai kuriose šalyse, jei reikėdavo gabenti didesnį krovinį, kelis luotus sujungdavo į vieną junginį. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse saugojamas luotas, kuriuo būdavo lydimi Vilhelmo kanalu plukdomi sieliai, kitur jie atlikdavo kelto funkciją keliantis per upę. Lietuvoje luotais naudotasi iki praėjusio šimtmečio pradžios, ilgainiui juos pakeitė valtys.

Luotų skobimo tradicijas bendyta gaivinti. 2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Česlovas Talačka (Vilnius), Vytautas Blistrubis (Mažeikių r.), Vytas Jaugėla, skulptorius Antanas Vaškys (abu Plungės r.) ir archeologas Klaidas Perminas (Klaipėda) Žemaitijos nacionaliniame parke išskobė keletą luotų, pagal senovines tradicijas juos apdegino ir ištepė aliejumi, o paskui sėkmingai išbandė Platelių ežere.

Nuorodos

• Iškilę iš dumblo Platelių ežero luotai^{[neveikianti nuoroda]}
• Kuprelytė A. (2007) Platelių ežere – senoviniai luotai Archyvuota kopija 2008-04-07 iš Wayback Machine projekto.
• Luotai Archyvuota kopija 2008-05-10 iš Wayback Machine projekto.