Lotaringijos kunigaikštystė
| Lotaringijos kunigaikštystė pranc. Duché de Lorraine vok. Herzogtum Lothringen lot. Ducatus Lotharingiae | |||||
| Rytų Frankų karalystės vasalė (959–962) Šventosios Romos imperijos dalis (962–1766) | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Nansi | ||||
| Religija | Oficiali: Romos katalikybė Mažuma: Protestantizmas | ||||
| Valdymo forma | Paveldimoji monarchija | ||||
| Kunigaikštis | |||||
| 959–978 (pirmas) | Frydrichas I Lotaringietis | ||||
| 1737–1766 (paskutinis) | Stanislovas Leščinskis | ||||
| Era | Viduramžiai, Naujieji amžiai | ||||
| - Padalyta Lotaringijos karalystė | 959 m. | ||||
| - Aneksuota Prancūzijos karalystės | 1766 m. vasario 23 d. | ||||
Lotaringijos kunigaikštystė, Lotaringijos hercogystė (pranc. Duché de Lorraine, vok. Herzogtum Lothringen, lot. Ducatus Lotharingiae), iš pradžių Aukštutinė Lotaringija – buvusi monarchija Lotaringijos regione šiaurės rytų Prancūzijoje. Kunigaikštystės sostinė buvo Nansi.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Verdeno sutarties 843 m. padalijus Karolio Didžiojo imperiją, sritis, atitekusi Šventosios Romos imperijos valdovui Lotarui I (Lotaringijos karalystė arba Lotaro karalystė), davė pradžią atskiram Lotaringijos regionui.[2] Lotaringijos kunigaikštystė susiformavo karalystę 959 m. padalijus į Žemutinę ir Aukštutinę Lotaringiją. XII a. žemutinė kunigaikštystė išskaidyta ir Aukštutinę Lotaringiją imta vadinti tiesiog Lotaringija. XVII a. srityje įsigalėjo prancūzų įtaka. Lotaringijos kunigaikštystės valdymas tapo itin svarbus konfliktuose su Habsburgais. XVII a. karų metu ji daugelį kartų buvo užimta Prancūzijos.[1]
1737 m. kunigaikštystė kartu su Baro kunigaikštyste kaip kompensacija už prarastą Abiejų Tautų Respublikos sostą atiduota po ATR įpėdinystės karo nuverstam Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Stanislovui Leščinskiui.[3] Taikos sąlygos patvirtintos Vienos sutartimi (1738 m.).[4] Kancleriui Antuanui Martenui Šomonui de La Galezjerui įsakyta kunigaikštystėje įvesti Prancūzijos mokesčių sistemą.[5] Stanislovui Leščinskiui 1766 m. mirus Lotaringija aneksuota Prancūzijos ir pertvarkyta į generalitetą (pranc. généralité), prižiūrimą karaliaus intendanto. Nansi Leščinskio lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje jam 1831 m. pastatytas paminklas.[6] Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu (1790 m.) kraštas suskirtytas į departamentus (pranc. départements).[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Lorraine“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
- ↑ „Lotaringija“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
- ↑ Květina, Jan (2014). „The Polish Question as a Political Issue within Philosophical Dispute: Leszczyński versus Rousseau“ (pdf). Oriens Aliter. Journal for Culture and History of the Central and Eastern Europe. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
- ↑ Lindsay, Jean Olivia (1957). The New Cambridge Modern History. VII. Cambridge: Cambridge University Press. p. 205. ISBN 0-521-04545-2.
- ↑ Poupardin, René (1911). Lorraine. 17. Cambridge University Press. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.
- ↑ Matulevičius, Algirdas; Spečiūnas, Vytautas. „Stanislovas Leščinskis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.