Liuksemburgo geografija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Liuksemburgo geografija | |
| |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Šiaurės vakarų Europa |
| Plotas | 2 586 km² 100 % žemės 0 % vandens |
| Pakrantė | 0 km |
| Sienos | Belgija 148 km Vokietija 135 km Prancūzija 73 km |
| Aukščiausias taškas | Knaifas 560 m |
| Žemiausias taškas | Mozelis 133 m |
| Ilgiausia upė | Mozelis 31 km |
| Didžiausias ežeras | Aukštutinis Siūro ežeras 3,8 km² |
Liuksemburgas – valstybė Vakarų Europoje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros (tik Mozelio ir Reino upėmis per Vokietiją ir Nyderlandus į Šiaurės jūrą). Vakaruose ir rytuose ribojasi su Belgija (148 km), rytuose su Vokietija (135 km), pietuose su Prancūzija (73 km).
Paviršius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dvi geografinės sritys – Gutlandas ir Eslingas – užima 68 % ir 32 % šalies teritorijos. Gutlandas – slėniuota ir kalvota lyguma pietuose, Lotaringijos aukštumų tęsinys; sudaryta iš klinčių ir smiltainių. Eslingas – miškinga plynaukštė, Ardėnų masyvo dalis; hercininės kalnodaros, sudaryta iš skalūnų ir smiltainių. Aukščiausia kalva Burgplacas (562 m virš jūros lygio) Eslinge; žemiausias taškas Vaserbiligas (122 m virš jūros lygio) Mozelio slėnyje. Gilūs upių slėniai sudaro kalnuoto kraštovaizdžio įvaizdį.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atlanto jūrinis, drėgnas ir švelnus. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo 7C šiaurėje iki 9C pietuose. Šiaurėje drėgniau negu pietuose – atitinkamai vidutinis daugiametis kritulių kiekis nuo 1000 mm iki 670 mm. Ypač saulėti ir švelnūs orai Mozelio slėnyje. Vidutinė oro temperatūra sausį 1 °C, liepą 17,5 °C; vidutinis daugiametis kritulių kiekis – 780 mm.
Vidaus vandenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tankus upių tinklas. Upės priklauso Reino intako Mozelio baseinui. Mozelis teka Vokietijos pasieniu; Liuksemburgui tenka 37 km iš 544 km viso ilgio. Jo intakas – svarbiausia šalies upė Siūras, arba Zaueris (173 km), išteka iš Ardėnų Belgijoje, kitos ilgiausios upės Ūras (80 km) ir Alzetas (65 km) įteka į Siūrą.
Daug užtvankų, ypač Siūre ir Ūre. Didžiausios Aukštutinio Siūro marios – 4,8 km².
Dirvožemis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vyrauja rusvieji miškų ir velėniniai jauriniai dirvožemiai.
Augalija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Priklauso plačialapių miškų zonai, nors natūralios augalijos beveik neliko. Vyrauja bukai, skroblai ir ąžuolai, iš spygliuočių eglės ir pušys. Daugiausia miškų šiaurinėje dalyje.
Miškai ir krūmai 1985 m. užėmė 34 %, 2005 m. 35 %, dirbamoji žemė atitinkamai 21 % ir 25 %, pievos ir ganyklos 28 % ir 20 % šalies teritorijos.
Gyvūnija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miškuose veisiasi stirnos, elniai, kiškiai, lapės, barsukai.
Aplinkosauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Labai užteršti pietiniai pramoniniai miestai (metalurgijos, chemijos, cemento įmonės), ypač anglies junginiais.
| |||||