Litofitai
Litofitas (gr. lithos 'akmuo' gr. phytos 'augalas') – uolinis augalas, prisitaikęs gyventi be dirvožemio, o ant akmenų ir uolų.[1] Daugumą maisto medžiagų litofitai gauna iš dūlančių uolienų ir susidarančių pačių litofitų puvenų, vandenį gauna iš kritulių.[2] Dalis litofitų yra vabzdžiaėdžiai. Litofitai gali būti obligatiniai (tik ant uolų augantys) arba fakultatyvūs (augantys ir ant kitų substratų).[3]
Litofitai auga ekstremalaus streso sąlygomis, todėl jiems itin svarbūs ryšiai su mikroorganizmais. Didžioji dalis litofitų yra mikoriziniai augalai, sudaro simbiozę su grybais.[3] Litofitų šaknims būdingos specifinės anatominės ir morfologinės adaptacijos.[4]
Litofitai sudaro pirmąsias stadijas uolinių paviršių pirminėje sukcesijoje. Jie šaknimis mechaniškai ardo uolinius substratus, ant kurių auga, ardymą skatina gyvybinės veiklos ir skaidymosi metu išskiriamomis organinėmis rūgštimis. Iš yrančių litofitų formuojasi būsimo dirvožemio organinės medžiagos. Pirmiausia ant plikų akmenų įsikuria bakterijos ir dumbliai, paskui kerpės ir samanos, galiausiai - induočiai augalai.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dagys J. (red.) 1965. Botanikos terminų žodynas. Mintis, Vilnius.
- ↑ 2,0 2,1 Gudžinskas Z. Litofitai. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- ↑ 3,0 3,1 Muthukumar, Thangavelu; Chinnathambi, Marimuthu; Priyadharsini, Perumalsamy (July 11, 2016). „Root fungal associations in some non-orchidaceous vascular lithophytes“ (anglų). doi:10.1590/0102-33062016abb0074. Nuoroda tikrinta 2021-06-04.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link) - ↑ Zwieniecki MA, Newton M. 1995. Roots growing in rock fissures: their morphological adaptation. Plant and Soil 172: 181-187.