Linėjaus sodas

Linėjaus sodas

Linėjaus sodas (šved. Linnéträdgården) – vienas iš seniausių botanikos sodų, esantis netoli Upsalos universiteto Švedijoje. Šiame sode didžiausią dalį sudaro augalai, kurie buvo aprašyti paties Karlo Linėjaus.

Istorija

1655 m. sodą suprojektavo ir pasodino švedų medicinos profesorius Ulofas Riudbekas vyresnysis. XVII a. pabaigoje šiame sode augo apie 1 800 skirtingų rūšių augalų, bet 1702 m. Upsalos miesto gaisro metu jis stipriai nukentėjo. Ulofas Riudbekas jaunesnysis, perėmęs sodo valdymą po tėvo mirties nesugebėjo susitvarkyti su jį užgriuvusia atsakomybe, todėl sodas pradėjo nykti. 1739 m. jame teaugo tik 300 augalų.

1729 m. pavasarį, jaunasis Linėjus lankėsi šiame sode, apžiūrinėdamas pavasarines gėles. Ten jį užtiko botanikos profesorius Ulofas Celsijus, su kuriuo jis ilgai kalbėjosi. Celsijus (astronomo Anderso Celsijaus dėdė) buvo nustebintas nepažystamo, jauno studento žiniomis ir pasiėmė jį savo globon.

1741 m. Karlas Linėjus (Riudbeko jaunesniojo mokinys, 1753 m. jo garbei pavadinęs augalą – rudbekiją) tapo atsakingas už šį sodą ir perdarė jį pagal savo idėjas, kurios atsispindi jo veikale Hortus Upsaliensis (1748), kuriame surašyta beveik 3 000 skirtingų augalų rūšių, kurios augo „jo“ sode. 1745 m. Linėjus pavedė architektui Karlui Chorlemanui pertvarkyti sodą pagal jo naują augalų klasių ir eilių sistemą.

Vėliau, 1787 m., Upsalos pilies sodai, karaliaus Gustavo III įsakymu buvo paaukoti vietiniam universitetui, tam kad būtų įrengtas botaninis sodas. Šio sodo iniciatorium buvo Karlas Peteris Tchiunbergas (dėl indėlio į mokslą pramintas „Pietų Afrikos botanikos tėvu“ ir „Japonijos Linėjum“), kuris tuo metu buvo sodo direktorium. Jis, 1807 m., per Linėjaus 100-asias metines, perkėlė beveik visus augalus iš senojo sodo į naująjį. Todėl senasis sodas tapo nereikšmingu ir nunyko.

Rekonstrukcija

1917 m., Linėjaus 210-ųjų metinių metais, sodas buvo nupirktas Švedijos Linėjaus bendrijos (šved. Svenska Linnésällskapet) ir 1918–1923 m. buvo atstatytas laikantis Hortus Upsaliensis knygoje esančiu aprašymu. Tačiau vėliau sodas buvo grąžintas universitetui, tuo metu kaip Linėjaus muziejus name, kuriame gyveno pats Karlas Linėjus, ir toliau buvo valdomas bendrijos.

Šiuo metu sode auga apie 1 300 rūšių augalų. Tai turbūt pats populiariausias sodas tarp Švedijos gyventojų, todėl, kad jis pavaizduotas ant kiekvienos 100 kronų kupiūros.

Nuorodos

• Linėjaus sodasArchyvuota kopija 2014-04-13 iš Wayback Machine projekto.