Leonidas

Leonidas gr. Λεωνίδας
Spartos karalius
Leonidas Termopiluose, Žako Lui Davido paveikslas (1814)
Gimė	540 m. pr. m. e.
Mirė	480 m. pr. m. e. rugpjūčio 11 d. Termopilų perėja, Vidurio Graikija, į pietus nuo Lamijos
Vikiteka	Leonidas

Leonidas (Leonidas I, gr. Λεωνίδας, Leōnidas, apie 540 m. pr. m. e. – 480 m. pr. m. e. rugpjūčio 11 d. Termopilų perėja, Vidurio Graikija, į pietus nuo Lamijos) – Spartos karalius 488–480 m. pr. m. e. , septintasis iš Agiadų giminės.

Biografija

Vienas iš Spartos karaliaus Anaksandrido II sūnų. Leonidas tapo karaliumi 489 arba 488 m. pr. m. e. Soste jis pakeitė savo pusbrolį Kleomeną I ir vedė jo dukrą.

480 pr. m. e. eforai pasiuntė Leonidą su 300 karališkosios sargybos karių ir 7000 sąjungininkų atlaikyti persų karaliaus Kserkso kariuomenės, kurią sudarė apie 100 000 žmonių ir 1207 triremos, puolimą Termopilų perėjoje. Termopilų mūšyje su palyginti nedidele karių rinktine dengė graikų kariuomenės pagrindinių jėgų atsitraukimą ir neleido persams prasiveržti vieninteliu sausumos keliu iš šiaurės į Vidurio Graikiją. Pasak tų laikų legendos, Leonidas su savimi pasiėmė mažai karių, nes apgalvotai ėjo į pražūtį: orakulas jam išpranašavo, kad Spartą gali išgelbėti tik vieno iš jos karalių mirtis. Manoma, kad eforai palaikė šį kone beširdišką planą vardan Karnėjos šventės ir noro sutelkti graikų pajėgas prie Korinto sąsmaukos.

Legendos parodo drąsą, kuria išgarsėjo Leonidas ir spartiečiai dar senajame pasaulyje. Pirmąją apgulties dieną, kai Kserksas pareikalavo, kad graikai atiduotų persams ginklus, sakoma, kad Leonidas lakoniškai atsakė „Ateikit ir pasiimkit juos“. Taip pat sakoma, kad trečią dieną Leonidas paragino savo karius suvalgyti gausius pusryčius, nes tą naktį jie jau vakarieniausią Hade.

Leonido vyrai atlaikė persų atakas pirmąsias dvi dienas, bet kai Efialtas nuvedė persų generolą Hidarną su dalimi karių per slaptą kalnų takelį į graikų užnugarį, Leonidas padalino savo pajėgas į dvi dalis. Pagrindines rinktinės jėgas pasiuntė ginti Atėnų, o pats liko perėjoje su 300 spartiečių, 700 tesaliečių ir 400 tėbiečių.

Galbūt jis tikėjosi, kad jam pavyks apsupti Hidarno pajėgas; jeigu taip, tai šis graikų manevras nepasisekė ir visa jų maža armija, apsupta iš abiejų pusių buvo išžudyta iki vieno, išskyrus pasidavusius tėbiečius. Kita teorija teigia, kad Leonidas išsiuntė dalį savo armijos namo, norėdamas išlaikyti tuos būrius vėlesniems mūšiams su persais; kariai likę perėjoje turėjo sulaikyti persų pajėgas, kad jų kavalerija negalėtų pavyti pasitraukusių graikų.

Leonidas žuvo kovoje. Spartiečiai bandė atkovoti jo kūną iš persų, bet dėl milžiniško persų pranašumo jiems tai nepavyko ir persai jį išsinešė iš mūšio lauko. Herodotas teigia, kad Kserkso įsakymu negyvam Leonidui buvo nukirsta galva, o kūnas nukryžiuotas.

Jis buvo palaidotas su didžiule pagarba įskaitant ir labai nespartietiškus raudojimą bei gedulą – spartiečiai dažniausiai priimdavo mirtį mūšyje kaip faktą ir nepritarė išoriniam sielvartui, bet Delfų orakulas įsakė taip elgtis kaip ir paaukoti Spartos karalių, norint išsaugoti Spartą.

Atminimas

Leonidas ir jo rinktinės kariai tapo spartiečių ir visų graikų didvyriais, jų mirties vietoje pastatytas liūto paminklas su įrašu, dedikuotu Leonido ir jo karių pasiaukojimui:

Eik, pasakyk spartiečiams, nepažįstamas praeivi,

Kad čia, nuolankūs savo įstatymams, mes gulime.

epitafija Termopilų perėjoje (Simonido epigrama)

Mes menkai žinome aplinkybes, todėl sunku spręsti apie Leonido strategiją, bet jo heroizmas ir pasiaukojimas išlieka ne tik jo laikmečio žmonių mintyse ir vaizduotėje, bet ir žmonių, gyvenančių tūkstančius metų po jo.

Leonidas tapo daugelio istorinių ir literatūros kūrinių herojumi, karinės narsos ir ištikimybės pareigai, meilės Tėvynei pavyzdžiu. Leonido gyvenimas yra dramatiškai papasakotas rašytojo ir dailininko Frenko Milerio 1998 m. knygoje 300, pagal kurią pastatytas filmas. Mileris panaudojo Termopilų mūšį kaip įkvėpimą veikėjui Dvaitui Makarčiui Nuodėmių miesto istorijoje „Didelės storos žudynės“.

Šaltiniai

Vikižodynas